Per pastarąjį mėnesį (lyginant su 2023 m. rugsėjo tyrimu) gyventojų nuomonė šiuo klausimu nepakito, o lyginant su apklausa prieš metus (2022 m. spalį), teigiančių, kad situacija Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, padaugėjo 10 procentinių punktų.

Optimistai – jaunimas ir dešinieji, pesimistai – vyresnio amžiaus žmonės, lenkų tautybės gyventojai

Kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mini jaunimas iki 30 metų (44 proc. mano, kad gerėja), didmiesčių gyventojai (31 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (40 proc.) bei su didžiausiomis (per 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (35 proc.), vadovai (38 proc.) bei besimokantis jaunimas (54 proc.), dešiniųjų pažiūrų gyventojai (38 proc.).

Kad reikalai šalyje blogėja, dažniau už kitus mano vyresni nei 50 metų žmonės (80 proc. mano, kad blogėja), kaimo gyventojai (81 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (87 proc.) bei pensininkai (80 proc.), lenkų tautybės gyventojai (94 proc.).

Didžiausią įtaką nuomonei daro ekonominės padėties šalyje vertinimas

Kaip parodė tyrimas, gyventojų nuomonei apie tai, ar reikalai šalyje paskutiniu metu krypsta į gerąją ar į blogąją pusę, labiausiai įtaką daro ekonominės padėties šalyje vertinimas. Teigiantys, kad ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, mano, kad reikalai šalyje iš esmės krypstą į gerąją pusę (91 proc. iš jų atsakė, kad reikalai pastaruoju metu gerėja ir tik 9 proc. atsakė, kad blogėja).

Tuo tarpu vertinantys ekonominę padėtį kaip blogėjančią dažniausiai nurodė, kad reikalai šalyje pablogėjo (3 proc. atsakė, kad reikalai gerėja ir net 96 proc. atsakė, kad blogėja).

Respondentų, manančių, kad ekonominė padėtis Lietuvoje per pastaruosius 2 mėnesius nepakito, vertinimai dėl padėties šalyje pasidalino per pusę (45 proc. iš jų atsakė, kad reikalai pastaruoju metu gerėja, 53 proc. atsakė, kad blogėja, o 2 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu).

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ Eltos užsakymu 2023 m. spalio 23–lapkričio 7 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1013 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.