Savanoriškoje veikloje teigia dalyvavę kiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) Lietuvos gyventojų, rodo nauja apklausa.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje užsakymu bendrovės "Vilmorus" atlikto tyrimo duomenimis, savanoriška veikla dažniau domisi jaunesni žmonės (savanoriavę nurodė 45 proc. apklaustųjų iki 29 metų), aukštąjį išsilavinimą įgiję dirbantys specialistai (48 proc.), aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Iš niekad nesavanoriavusių apklausos dalyvių 35 proc. nurodė, jog norėtų ateityje dalyvauti tokioje veikloje.

"Tai simptomas, kad reikia siūlyti, rodyti (...). Veikla turbūt nėra labai aktyvi, bet potencialas yra, ir tą potencialą reikėtų išlaisvinti, sudaryti galimybes", - tyrimo rezultatus komentavo "Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys.

Tyrimo organizatoriai atkreipia dėmesį, kad apklausos dalyviams buvo perskaitytas savanoriškos veiklos apibrėžimas, kad tai yra veikla, už kurią negaunamas finansinis atlygis, kuri yra naudinga ne giminėms ar kaimynams, o bendruomenei, ir tai turi būti tęstinis procesas, o ne vienkartinės akcijos, kaip, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymo akcija "Darom" ar savanoriavimas Europos krepšinio čempionate, kas sulaukia didelio susidomėjimo.

Pavienes neatlygintinos veiklos akcijas Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovas Martinas Žaltauskas pavadino "tiltu" į tikrą savanorystę.

"Yra požymių, kad visuomenė gerokai plačiau supranta savanorystę - ir gamtos tvarkymas, kur šimtai tūkstančių savanorių bus. Turbūt save priskiria (prie savanorių - BNS), kur savo kiemą prie Vilnelės tvarko", - per spaudos konferenciją ketvirtadienį svarstė V.Gaidys.

Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojams savanorystė dažniausiai asocijuojasi su slaugymu, socialine-psichologine pagalba, stichinėmis nelaimėmis, aplinkos tvarkymu.

Paklausti, kodėl neužsiima savanoryste, kas trečias tyrimo dalyvis atsakė, jog "niekas nepasiūlė". Dalis nurodė seną amžių ar silpną sveikatą, 26 proc. - laiko stoką. 8 proc. respondentų sakė savanoryste neužsiimantys, nes nemano, kad tai išvis reikalinga.

Kaip didžiausią kliūtį savanorystės plėtrai apklausos dalyviai įvardijo savanorystės tradicijų stoką (51 proc.), apie 40 proc. respondentų nurodė informacijos trūkumą ir "menkas mokyklų pastangas pratinti neatlygintinai daryti gera kitiems".

Trečdalis apklaustųjų, kurie turi savanoriavimo patirties, kaip kliūtį apibūdino "netobulus įstatymus".

V.Gaidys atkreipė dėmesį, kad apie savanorystę nevyriausybininkai ir valdžios institucijos turėtų skleisti daugiau informacijos, ypač internete.

Vasario mėnesį atlikto tyrimo metu apklausti 1002 pilnamečiai Lietuvos gyventojai.

EK atstovybė Lietuvoje tikisi, kad šis tyrimas bus naudingas valdžios institucijoms svarstant savanorystės reglamentavimo klausimą, ką daryti prašo visuomenininkai.

M.Žaltauskas atkreipė dėmesį, kad savanorystės reglamentavimas neturėtų būti labai griežtas.

"Teisinis reguliavimas turi būti, bet neturi būti griežtai reguliuojantis, nes griežtas reguliavimas nėra palankus savanorystei plėtotis", - kalbėjo jis.