Aplinkos ministerijos įsakymu bendrovė „Fima“ už 40 tūkst. eurų matuos realią automobilių taršą Vilniaus gatvėse.

„Šis įrenginys siunčia per kelią žmogaus akiai nematomus infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius, o nuo kitoje kelio pusėje esančio veidrodžio spindulys atsispindi ir grįžta atgal į šitą pagrindinį įrenginį, kuriame yra detektorius. Kirsdami kelią šviesos spinduliai per išmetamuosius teršalus dėl ten esančių dalelių pasikeičia. Analizuojant šiuos pokyčius, nustatoma, kiek, kokių teršalų rūšių yra transporto priemonių emisijoje“, – aiškino bedrovės atstovas Simonas Šidlauskas.

Matuoklis fiksuos ne tik anglies dioksido kiekį, matuojamą per technines apžiūras, bet ir azoto oksidų, angliavandenilių, anglies monoksido kietųjų dalelių kiekį kiekvienos transporto priemonės išmetamosiose dūmuose. Sistema fiksuos ir automobilių valstybinius numerius, nustatinės bendrą aplinkos užterštumą, oro slėgį bei automobilių greitį.

Stichinės kaitros pirmą kartą birželį buvo, dabar vėl kartojasi. Klimato atšilimas yra viena pasekmių.

Tyrimai keturiuose Lietuvos didmiesčiuose parodė, kad kas dešimtas automobilis taršus ir techniškai netvarkingas.

„Stichinės kaitros pirmą kartą birželį buvo, dabar vėl kartojasi. Klimato atšilimas yra viena pasekmių. Klimatui žalingų transporto dujų išmetimai išaugo 49 proc. nuo 2005 metų“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Anot Aplinkos ministerijos, nors įranga fiksuos automobilius, išmetančius daugiausia dujų, bausti taršių automobilių savininkų kol kas neketinama.

„Išanalizavę rezultatus galėtume svarstyti, taikyti ir kituose miestuose, galbūt nustatyti kažkokį mechanizmą, kuriuo galėtume ne tik analizuoti išmetimus konkrečių automobilių, bet ir informuoti automobilių savininkus, kad jų automobilis yra taršus ir kad vertėtų jį susitvarkyti“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas Paulius Žvirblis.

Oro taršą ir nuodingų dujų koncentraciją Lietuvoje matuoja ir tam pačiam ministrui pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra. Tad kam prireikė 40 tūkstančių eurų kainuojančio prietaiso, kuris matuos tą patį?

„Jos matuoja foninį užterštumą. Užterštumas susidaro ir nuo įvairių pramonės išmetimų, ir nuo gyventojų šildymo, kondicionierių ir t. t. Kas čia matuojama – konkrečiai pravažiuojančio automobilio užterštumas“, – aiškino S. Gentvilas.

Tačiau Aplinkos apsaugos agentūra sako, kad automobilių taršą jie mato puikiai, mat pagrindinis oro teršėjas Lietuvoje – būtent transportas.

„Didžiausios koncentracijos kietųjų dalelių, azoto dioksido yra matuojamos tose oro kokybės tyrimų stotyse, kurios atspindi transporto taršą. Pavyzdžiui, Vilniuje – Žirmūnuose, Kaune – Petrašiūnuose. Šitų teršalų koncentracijos yra didžiausios“, – teigė  Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.

Aplinkos apsaugos ministerija mobilų taršos matuoklį už 40 tūkstančių eurų išsinuomojo iki vasaros pabaigos.