Mokesčiai

Apmokestinti reikia ne darbštuolius, o išlaidumą

Seimo narys

Ar dar ilgai mūsų valdžia tuštins žmonių pinigines? Atrodo, retorinis ir nelabai įdomus klausimas. Kyla negeras jausmas - o mokesčiai tai nuolat auga. Ir jau dažnai net be Seimo įsikišimo, vien A.M.Brazausko Vyriausybės pastangomis. Sakysite - tušti žodžiai? Skaičiuokime.

Nuo kitų metų dyzelino litras brangs 16,5 ct, benzino - 9,3 ct. Tikriausiai šiek tiek pabrangs ir visos prekės bei paslaugos, nes juk visi naudojasi transportu. Komandiruočių dienpinigiai irgi bus papildomai apmokestinami taip, kad vidutinę algą gaunančio darbuotojo kelionė, pavyzdžiui, į Vokietiją, negalės trukti ilgiau nei trys dienos. O kaip su vairuotojais, kurių darbas nuolat kelyje? Populiariausių “Red&White” cigarečių pakelis brangs 40 ct. Šiluma kiekvieno mūsų bute nuo kitų metų vidutiniškai brangs 9 procentais. Dviejų kambarių buto savininkas palangiškis žiemos mėnesiais, jei įstatymai nepasikeis, mokės maždaug 20 litų daugiau. Žemės mokestis ir klaipėdiečiui namo savininkui nuo kitų metų pagal dabartinius įstatymus vidutiniškai išaugs šešis kartus. Automobilio savininkui privalomas mašinos dėl įstojimo į žaliosios kortos sistemą draudimas kitais metais tikriausiai taip pat brangs.

Faktas, kad pragyvenimas brangsta, akivaizdus, nors valstybei vadovauja kairieji, kurie nuolat deklaruodavo savo socialiai orientuotą politiką. Žmonių atlyginimų augimas ryškiai atsilieka nuo pragyvenimo brangimo. Ką daryti? Kelti atlyginimus? Taip, ir augant ūkiui taip sparčiai, kaip dabar Lietuvoje, taip turėtų būti. Bet ir čia tyko pavojai. Štai Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas J.Karčiauskas pastebėjo, kad iš šalies jau pradeda trauktis pasaulyje garsios siuvimo firmos. Priežastis - darbo jėga Lietuvoje nebėra tokia pigi, kaip prieš keletą metų. O siuvimo pramonėje dirba per 30 tūkst. gyventojų. Žodžiu, dėl tarpvalstybinės konkurencijos ne visada atlyginimo kėlimas - gera išeitis.

Tai kurgi išeitis? Pajamų mokesčio mažinimas. Tada kiekvieno dirbančiojo kišenėje liktų daugiau pinigų, nes mažiau reikėtų mokėti valdžiai. Filosofija tokia: geriau gyvena ne tas, kuris daugiau gauna pajamų, o tas, kuris daugiau suvartoja prekių ir paslaugų. Vadinasi, ir apmokestinti reikėtų ne darbštumą ir taupumą, o vartojimą ir išlaidumą. Tai reikštų mokesčių nuo pajamų mažinimą, ir jei reikia, kompensavimą iždo praradimus apyvartiniais ir turto mokesčiais.

Bendrame fone, kai Vyriausybė prabilo apie ženklų žemės mokesčio didėjimą, turto mokesčio įvedimą, akcizų degalams ir rūkalams augimą, pridėtinės vertės mokesčio šilumai didinimą, prabilta ir apie gyventojų pajamų mokesčio radikalų mažinimą. Praėjusią savaitę Seime buvo pateiktas toks įstatymo projektas. Motyvai - gyvenimas brangsta greičiau, negu kyla atlyginimai. Be to, valstybės biudžeto pinigai, jų manymu, naudojami neefektyviai, neadekvačiai proteguojama vienintelė ūkio šaka - žemės ūkis, ypač didinamas valdininkų skaičius ir jų atlyginimai.

Gal jau reiktų atsigręžti į paprastą Lietuvos pilietį, kol jis dar neišvažiavo geresnės dalios ieškoti užsienyje, ypač atsivėrus Europos Sąjungos darbo rinkai?