Antrosios kartos biodegalų Lietuvos rinkoje kol kas dar apskritai nėra. Siūloma nustatyti, kad antros kartos biodegalų dalis sudarytų 0,5 proc. galutinio energijos suvartojimo transporto sektoriuje.

Planuojama, kad Lietuvoje šį rodiklį galima pasiekti, skatinant dujinių biodegalų – biometano vartojimą, pirmiausiai – viešajame transporte. Tokiu būdu kartu būtų skatinama ir vietinių energijos išteklių gamyba.

Prieš dvejus metus įsigaliojo ES Direktyva, kuri įpareigoja valstybes nares siekti, kad būtų suvartotas bent minimalus antrosios kartos biodegalų kiekis. Taip bus mažinama ne tik aplinkos tarša ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos transporto sektoriuje, bet ir žemės paskirties keitimo rizika, kai derlinguose žemės plotuose auginami ne maistiniai, bet energetinių  išteklių gamybai naudojami augalai.

Įstatymo pakeitimai leis lengviau pasiekti 10 proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje iki 2020 m. ir biometanas, kaip antros kartos biodegalai,  yra ekonomiškai efektyviausia priemonė tam tikslui pasiekti.

Biodegalai – tai kuras, gaminamas iš atsinaujinančios augalinės žaliavos, įmaišomas į įprastus degalus, skirtus transportui, buitiniam ar pramoniniam naudojimui. Pirmosios kartos biodegalai, gaminami iš maistinių ar pašarinių augalų. Į benziną įmaišomas bioetanolis, pagamintas iš kvietrugių, rugių, o į dyzeliną – biodegalai, pagaminti iš įvairių augalų aliejų (rapsų grūdų, rapsų aliejaus, kitų augalinių aliejų). Antros kartos biodegalai yra gaminami iš žemės ūkio ir kitų atliekų, tokių kaip šiaudai, mėšlas ir nuotekų žaliavos.