Situacija – perpetuum mobile

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Valentinas Novikovas, paklaustas, ar iš tiesų tarnyba išleido arti 100 tūkst. litų jūros bangoms skalaujamo kranto tvirtinimui, patikino, kad pinigų čia buvo "įmerkta" nemažai.

"Gali būti. Tačiau tai buvo pavesta daryti Pakrančių apsaugos rinktinei. Prie kurio vado tai vyko, nepamenu, o kokia kompanija ten dirbo, turi atsiminti tuomečiai rinktinių vadai. Taip, reikėjo ten sutvirtini. Tačiau tuomet valstybė gerai gyveno, buvo pakankamai pinigų, galėjome leisti sau tokį malonumą. O dabar, kai šalis kapeikas skaičiuoja, liaudiškai tariant, kažin ar finansuosime", – patvirtino V.Novikovas.

Tuo metu, kai buvo imtasi kopų įtvirtinimų Latvijos pasienyje, Pakrančių apsaugos rinktinei vadovavo šiais metais iš pasienio generolo posto pasitraukęs Vainius Butinas.

Tolimesnė V.Butino karjera gegužę vėl pagarsėjo skandalu – valstybės įmonės "Regitra" Klaipėdos skyriaus vadovo postas jam atiteko be konkurso.

Pasiteiravus, kokio dydžio lėšų tektų vėl prašyti iš biudžeto šio ženklo gelbėjimo operacijai, jei būtų nuspręsta jį iškeldinti, V.Novikovas tarstelėjo, kad nemažų.

"Palangai taip pat tenka atstatinėti nuplautas kopas. Lotyniškai situacija vadintųsi perpetuum mobile (liet. "amžinai judantis")", – juokavo V.Novikovas.

Spręs speciali taryba

Kokią poziciją užimtų Kultūros paveldo departamentas, jei būtų parengtas projektas iškelti abu sienos ženklus?

Šio departamento Klaipėdos skyriaus vadovė Audronė Puzonienė tikino, kad toks siūlymas sukeltų audringų diskusijų.

"Išeitų, kad į Kultūros vertybių registrą įtrauktą objektą reikia perkelti dėl avarinės grėsmės likvidavimo. Tačiau tokie objektai yra įregistruoti, nurodant tikslias jų buvimo koordinates. Tektų rengti specialų planą. Pirmiausia, manyčiau, reikėtų šią idėją pristatyti Kultūros vertybių vertinimo komisijai", – aiškino A.Puzonienė.

Nors teisinis kelias yra, tačiau A.Puzonienė tikino, jog tikimybė, kad toks sprendimas bus palaimintas, nėra labai didelė.

"Mes turėjome precedentą Nemirsetoje. Vertinimo komisijai buvo pristatytas siūlymas "patraukti" Nemirsetos kurhauzą, nes jis stovi ant kelio. Taryba kategoriškai pasisakė ne", – prisiminė A.Puzonienė.

Važiuojantieji iš Nemirsetos į Palangą pamena vieną namų, kuris iš tiesų yra prie pat kelio vingio.

"Jis net ribojasi su važiuojamąja dalimi ir stovi kelio apsaugos zonoje. Statinys yra, tačiau jame jokios veiklos vystyti negalima, tam prieštarauja kelininkai", – tikino A.Puzonienė.

Šio kurhauzo savininkai mėgino parengti projektą pastato "patraukimui".

"Ir sulaukė pasipriešinimo. O pats objektas yra avarinės būklės. Ekspertai buvo pažymėję, kad būtina išmontuoti tam tikras stogo konstrukcijas ir pasvirusias sienų dalis, nes kilo grėsmė pravažiuojančiam transportui. Savininkai kreipėsi į mus, kad galėtų nuardyti dalį pastato. O štai vertinimo taryba neleido nieko daryti", – kalbėjo A.Puzonienė.