Pereiti į pagrindinį turinį

Traumos – vasaros kasdienybė: su kokiomis dažniausiai susiduria klaipėdiečiai?

2024-06-12 07:05

Prasidėjus šiltajam sezonui, padaugėjo ir įvairių traumų patiriančių klaipėdiečių bei miesto svečių. Tokių pacientų būtent vasarą sulaukiama du, kartais tris kartus daugiau negu žiemą.

Laikas: patirtas traumas klaipėdiečiai ligoninėse gydosi ne vieną mėnesį.
Laikas: patirtas traumas klaipėdiečiai ligoninėse gydosi ne vieną mėnesį. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Išlaikyti šaltą protą

Klaipėdos universiteto ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus laikinai einantis pareigas vedėjas Marius Ellikas teigė, kad transporto priemonių nelaimės jau tapo kasdienybe.

„Pirmiausia norisi akcentuoti profilaktiką. Tai, kaip nuo traumų apsisaugoti. Visų pirma, reikia nepasiduoti gero oro emocijai ir išlaikyti šaltą protą, saugų greitį bei visada pasirūpinti apsaugos priemonėmis. Šie metai neišskirtiniai – paspirtukininkai yra problema, dviratininkai – taip pat, motociklininkai, automobilių vairuotojai. Vasaros metu – geras oras, puikios galimybės važiuoti dviračių takais, tad tiek autoįvykiai, tiek kitų transporto priemonių nelaimės yra kasdienybė“, – tikino M. Ellikas.

Šie metai neišskirtiniai – paspirtukininkai yra problema, dviratininkai – taip pat, motociklininkai, automobilių vairuotojai.

Anot jo, traumos būna nuo labai rimtų iki gyvybei grėsmingų. Tačiau dažniausios – buitinės, dirbant su įrankiais, bet nesilaikant saugumo instrukcijų.

Eilėje – ir aštuonias valandas

Sportinių traumų taip pat apstu. Jos nutinka nedarant mankštos prieš treniruotę, o kartais ir nedėvint tinkamos avalynės.

Tiek paspirtukininkai, tiek dviratininkai kartais ne tik važiuoja neleistinu greičiu, bet ir pasirenka nesaugų kelią – žvyrkelį, o ne tam skirtą taką.

„Vaikų traumų taip pat padažnėja. Neretai pasitaiko rankų, kojų kaulų lūžiai dėl nesaugaus elgesio ant batutų. Kai dėl dviračių, paspirtukų, tai šalmas – ne rekomendacija, o būtina priemonė tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Šalmas yra neretai gyvybę gelbstinti priemonė“, – priminė M. Ellikas.

Dažniausiai susižalojami riešai, čiurnos, keliai, sąnariai, pečiai, pirštai, patiriamos ir sunkios galvos traumos.

„Vasaros laikotarpiu išskirčiau traumų kiekį, o ne pobūdį. Vasarą, ypač Klaipėdos regione, kai padidėjęs turistų skaičius, trauminių pacientų sulaukiame bent du, kartais net tris kartus daugiau negu žiemą. Tai padidina darbo krūvį Skubios pagalbos skyriuje, pacientams pailgėja laukimo trukmė iki šešių, kartais aštuonių valandų“, – pasakojo vedėjas.

Po autoįvykių – mirtys

Pasak M. Elliko, kiekvieną savaitę susiduriama su pacientais, kurie nukentėjo autoįvykių metu ir dėl itin skaudžių sužalojimų miršta.

„Sunkias traumas patyrę pacientai atvyksta į šią įstaigą, jie nėra retenybė. Sunkios traumos – galvos traumos su sąmonės netekimais, kai yra lūžę galvos kaukolės kaulai, kraujas išsiliejęs į galvos smegenis, stuburo lūžiai su galimomis pasekmėmis, kaip galūnių nevaldymas, ir panašiai. Tai ne kasdienybė, bet dažna situacija, per savaitę mes su tuo tikrai susiduriame“, – kalbėjo M. Ellikas.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų