Pereiti į pagrindinį turinį

Apžvalga: svarbiausi antradienio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Ekspertai siūlo Vyriausybei leisti naudoti tik medicinines kaukes ir respiratorius.
Ekspertai siūlo Vyriausybei leisti naudoti tik medicinines kaukes ir respiratorius. / Laimučio Brundzos nuotr.

Ekspertų siūlymai. Prie Vyriausybės veikianti Ekspertų taryba rekomendavo Ministrų kabinetui pratęsti karantiną ir atsisakyti reikalavimo dėvėti kaukes lauke, kai išlaikomi atstumai, o patalpų viduje ir per susibūrimus lauke įpareigoti žmones dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Vyriausybė karantino klausimus numato svarstyti trečiadienį. Šiuo metu numatyta, kad karantinas galioja iki vasario pabaigos.

Koronaviruso situacija:

* Praėjusią parą nustatyti 482 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1002 COVID-19 pacientai, iš jų 98 – reanimacijoje. Sergamumas per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 243 atvejus. Latvijoje šis rodiklis siekia 502, Estijoje – 795 atvejus.

* Valdžios institucijos paskelbė, kad Lietuva kovą turėtų gauti per 300 tūkst. vakcinos dozių, o balandį – per 755 tūkst. „Įsibėgėjantis vakcinavimo procesas, spartėjantis COVID-19 vakcinų tiekimas ir aktyvios Europos Komisijos pastangos spartinti vakcinų gamybą leidžia tikėtis, kad jau šių metų vasarą Lietuvoje pasieksime visuomenės imunitetą“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

* Latvijoje britiška koronaviruso atmaina rasta aštuoniuose procentuose tirtų mėginių. Ji jau nustatyta Rygoje, Daugpilyje, Rėzeknėje ir Duobelėje. Latvijos Vyriausybė perspėja, kad jau balandžio pradžioje ji gali tapti dominuojančia. Kai kurie tyrimai rodo, kad britiška atmaina yra labiau užkrečiama.

* JAV prezidentas Joe Bidenas per televizijas kreipėsi į tautą ir tylos minute pagerbė koronaviruso aukas, kai jų skaičius šalyje peržengė pusę milijono. Prezidentas paragino amerikiečius laikytis saugumo rekomendacijų ir skiepytis nuo viruso. Pagerbiant pandemijos aukas, ant Baltųjų rūmų ir federalinių pastatų visoje šalyje bei JAV ambasadose visame pasaulyje vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo.

Diskusija dėl mokesčių. Finansų ministrė Gintarė Skaistė surengė pirmąjį darbo grupės susitikimą dėl mokestinių lengvatų peržiūros. Po posėdžio ministrė pranešė, kad Seimo pavasario sesijoje jokių sprendimų nebus, įvertinus neapibrėžtumą dėl koronaviruso pandemijos, jie gali būti priimti kitąmet ir įsigaliotų nuo 2023-ųjų. Finansų ministrė žada, kad bus diskutuojama dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų. Ministerijos pateiktose skaidrėse nurodoma, kad buvo gauti pasiūlymai atsisakyti lengvatų ūkininkams, šildymui, nekilnojamajam turtui, žadama svarstyti galimybę suvienodinti įvairių verslo formų apmokestinimą.

Potvynis. Vidaus reikalų ministerija perspėjo, kad šiemet gali kilti didelis pavasario potvynis, atsakingos tarnybos dėl to surengė pasitarimą su savivaldybėmis. Manoma, kad vanduo pradės kilti pirmąją kovo savaitę, o piką pasieks apie kovo vidurį.

Oro tarša. Pastarosiomis dienomis šalyje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas, gyventojams patariama nesportuoti lauke, o namus vėdinti tik dienos metu. Aukšta tarša laikysis keletą dienų, ji fiksuojama visoje Europoje.

Padėtis Sakartvele. Sakartvelo policija sulaikė pagrindinį šalies opozicijos lyderį Nikanorą Meliją. Per opozicijos lyderio šalininkų ir policijos susirėmimus nukentėjo 17 žmonių. Nerimaujama, kad šis sulaikymas gali dar pagilinti politinę krizę, besivystančią po pernai įvykusių ginčijamų rinkimų. Opozicijos lyderis atmeta jam pareikštus kaltinimus dėl masinių neramumų organizavimo per 2019 metais vykusius antivyriausybinius protestus ir vadina juos politiškai motyvuotais. Šalies parlamentas patvirtino gynybos ministrą ir buvusį premjerą Iraklijų Garibašvilį naujuoju ministru pirmininku, jo pirmtakui praėjusią savaitę atsistatydinus dėl planų suimti opozicijos lyderį. 

Kompromisas su „Facebook“. Australijos vyriausybei sutikus pakeisti pirmąjį pasaulyje įstatymą, numatantį, kad technologijų milžinės privalo mokėti žiniasklaidai už dalijimąsi jos turiniu, socialinis tinklas „Facebook“ pranešė atšauksiantis Australijos žiniasklaidos priemonių blokadą.

Spaudimas Mianmarui. Tarptautinė bendruomenė didina spaudimą perversmą įvykdžiusiems Mianmaro kariškiams dėl smurto prieš demonstrantus. Didžiojo septyneto šalys paskelbė pareiškimą, kad kovinių šaudmenų naudojimas prieš beginklius žmones yra nepriimtinas ir turi sulaukti atsako, o JAV įvedė sankcijas dar dviems Mianmaro generolams.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų