Šiandien Seimas turėtų galutinai apsispręsti, ar šalyje bus legalizuotos pluoštinės kanapės. Įstatymo šalininkai tikisi, kad jam pagaliau bus pritarta, o oponentai sako, kad projektas netobulas.

Jau beveik įtikino

Aistros dėl šios pluoštinės kultūros Lietuvoje verda jau ne vienus metus. Pirmiausia pluoštinių kanapių legalizavimo šalininkams teko įtikinti skeptikus, kad šis augalas neturi nieko bendra su narkotinėmis medžiagomis, o yra naudojamas tekstilės, statybinių medžiagų, maisto pramonėje, biokuro gamybai.

Kaimo reikalų komiteto narys, Darbo partijos (leiboristų) atstovas Petras Čimbaras sakė, jog ilgainiui visuomenės požiūris pasikeitė, ir tikisi, kad šiandien įstatymo projektui bus pritarta.

„Teko asmeniškai atlikti didelį darbą ir su Seimo nariais, ir su fiziniais asmenimis, nes reikėjo aiškinti žmonėms, kad pluoštinė kanapė skiriasi nuo psichotropinės. Mūsų visuomenei vos išgirstas žodis “kanapė„ asocijuojasi su psichotropinėmis kanapėmis. Nors tai yra tik vienas augalų tuo pačiu pavadinimu“, – teigė P.Čimbaras.

Gresia baudos

Lietuva likusi vienintelė ES valstybė, kur vis dar nesutvarkyti pluoštinių kanapių auginimą reglamentuojantys įstatymai. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų šalyje tokių kanapių neauga. Nors ir neįteisintos, pernai šalyje jų deklaruota per 100 ha – ūkininkai ryžtasi jas sėti naudodamiesi ES teisės aktų viršenybe prieš nacionalinius. Būtent dėl to, jei Lietuva nepriimtų pluoštines kanapes legalizuojančio įstatymo, šaliai grėstų milijoninės baudos.

„Jeigu nebus priimtas įstatymas, sumokėsim didelius pinigus ir už kiekvieną pradelstą dieną mokėsim delspinigius. O Lietuvos ūkininkai vis tiek jas augina, dabar planuojama apie 150 hektarų pasėti. Jie augins, bet valstybė negalės jokių kontrolės mechanizmų įsteigti, nes nėra priimto įstatymo, o mes, valstybė, negalėsim pasėlių naikinti. Jei naikinsim, jie skųsis Europai, Europa lieps Lietuvos Vyriausybei kompensuoti nuostolius ir automatiškai vėl atsidursime aklavietėje vien dėl to, kad tas įstatymas nebus priimtas. O anksčiau ar vėliau vis tiek jį turėsim priimti“, – dėstė P.Čimbaras.

„Kanapė – ne pienas ar saldainis“

Tačiau viena įstatymo projektui nepritariančių Seimo narių, P.Čimbaro partijos kolegė bei Narkomanijos ir alkoholio prevencijos komisijos pirmininkė Larisa Dmitrijeva tokius teiginius mala į miltus.

„Tai pasakėlė, kuria mums bando paaiškint, kad tai kainuos mūsų šaliai ir t. t. Jūs norėtumėte, kad į jūsų namus kas nori įeitų, ką nori ten darytų ir išeitų? Tai va, maždaug tokia tvarka – eik kur nori, daryk ką nori ir išeik kur nori. Aš ne už kokią policinę valstybę, bet vis dėl to šita medžiaga – ne pienas ir ne saldainis“, – savo poziciją dėstė L.Dmitrijeva ir kaip pavyzdį pateikė atvejį, kai neseniai Lavoriškių kelio poste buvo sulaikyta rekordinė 768 kg narkotinės medžiagos hašišo siunta. Hašišas išgaunamas iš kanapių dervos, tad L.Dmitrijeva šį atvejį sieja ir su minėtu įstatymo projektu.

„Kaip tik apie tai šitas atvejis – turim žinoti, kas vyksta šalies viduje“, – pridūrė politikė.

Ji sako, kad įstatymo projektą reikėtų atidėti, nes jis esą netobulas. Pagrindinis L.Dmitrijevos siūlymas – kad įstatymu reikėtų numatyti pluoštinių kanapių licencijavimą. Tačiau tokiai nuomonei priešinasi P.Čimbaras.

„Jų pagrindinis akcentas – kad perdirbimą reikėtų licencijuoti. Ne tik auginant, bet ir perdirbant. Kiekvienai procedūrai, pavyzdžiui, aliejui – vėl reikia reglamentuoti, malimui – vėl, kūrenimui – vėl. Na tai absurdas, paprasčiausiai neapsimokėtų auginti“, – tikino Kaimo reikalų komiteto narys.

Tvarka griežtai apibrėžta

Anksčiau, per balandžio 18 d. vykusį balsavimą, už įstatymo projektą balsavo 56, prieš – aštuoni, susilaikė 23 Seimo nariai.

Žemės ūkio ministerijos parengtas projektas apibrėžia, kas yra pluoštinės kanapės, kaip jos galėtų būti auginamos, prižiūrimos, importuojamos.

Pagal projektą pluoštinėmis kanapėmis būtų laikomos kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabissativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (THC – natūralios psichiką veikiančios medžiagos) yra ne daugiau kaip 0,2 proc. ir kurie auginami tik pramoniniais tikslais (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei.

Siūloma, kad pluoštinių kanapių auginimą prižiūrėtų Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Augintojai galėtų pluoštines kanapes auginti tik atvirame grunte, sėjai privalėtų naudoti tik sertifikuotą sėklą, deklaruoti pasėlius, produkciją laikyti tik deklaruotuose sandėliuose, teikti mėginius THC kiekiui nustatyti.