„Kertiniai instrumentai yra mokestiniai, prieinamumo mažinimo, reguliavimo rinkoje, pradedant nuo reguliavimo valandų, amžiaus, nulio promilių tolerancijos neblaiviems prie vairo, žiūrėti, kaip galima tvarkyti prekybos centrų išsidėstymą, ar iš tikrųjų nesusidaro įspūdis, kad alkoholis ir tabakas išdėstytas taip, kad patogūs, prieinami – greit nusipirkti, greit išsinešti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė eurokomisaras.

V.P.Andriukaitis pažymėjo, kad dėl didelio alkoholio suvartojimo Lietuva išsiskiria ir dideliu ankstyvų mirčių skaičiumi, taip pat savižudybėmis, buitinėmis žmogžudystėmis.

Ar iš tikrųjų nesusidaro įspūdis, kad alkoholis ir tabakas išdėstytas taip, kad patogūs, prieinami – greit nusipirkti, greit išsinešti.

„Deja, Lietuva ypatingai išsiskiria savižudybėmis, netyčinėmis arba buitinėmis žmogžudystėmis, o tai dažniausiai būna girtų peštynių (pasekmė), kepenų susirgimais, alkoholinėmis psichozėmis, ankstyvų mirčių skaičiumi, kai prarandame darbo jėga Lietuvoje, po 11–13 tūkst. mirčių kasmet. Jei visuomenėje nebus imamasi priemonių sustabdyti šių tendencijų, demografinė krizė jau alsuoja į veidą“, – kalbėjo EK narys.

Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijoje sakė pritariantis V.P.Andriukaičio išvardintoms priemonėms ir sieksiantis atitinkamų įstatymų priėmimo Seime.

„Bent du įstatymų dideli projektai registruoti dar praėjusią kadenciją, vieną jų savo parašais palaikė 61 beveik tūkst. Lietuvos gyventojų, ten kalbama apie tas pačias priemones: alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, akcizų didinimas, įsigijimo amžiaus didinimas, prieinamumo ribojimas, kalbama apie specializuotas parduotuves, pardavimo laiko trumpinimą“, – pabrėžė A.Veryga.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuro Lietuvoje vadovė Inga Zurlytė pristatė naujausio tyrimo apie alkoholio suvartojimą Europoje duomenis, Lietuva čia pirmą-antrą vietą dalinasi su Baltarusija.

„Pagal alkoholio suvartojimo kiekį Lietuva 2014 metais dalinasi pirmą-antrą vietą su Baltarusija, o bendras suaugusiam, t.y. vyresnam nei 15 metų amžiaus bendras suvartojamo gryno alkoholio kiekis buvo 17,8 litro, o Europos vidurkis buvo apie 11 litrų“, – sakė PSO atstovė.

I.Zurlytė pažymėjo, kad Lietuva išsiskiria epizodiniu gėrimu, kai vienu kartu suvartojami dideli stipraus alkoholio kiekiai. „Lietuva pasižymi epizodiniu gėrimu, kai gėrimas yra vienkartinis ir alkoholio suvartojama ypač daug, taip pat alkoholis vartojamas ne su maistu, būtent geriama tam, kad būtų išgerta „gerai“, ir stipresnio alkoholio, ir būtent šie dalykai turi didelę žalą sveikatai“, – sakė PSO atstovė.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pastebėjo, kad Lietuvoje 61 proc. lietuvių prisipažįsta per praėjusius metus buvę girti, t.y. ne tik išgėrę, bet alkoholio suvartoję tiek, kad kalba taptų nerišli, sutriktų koordinacija.

Verslo atstovai nesutinka su pateitka statistika, argumentuodami, kad realūs suvartojamo alkoholio kiekiai yra mažesni, nes neįskaičiuojamas turistų suvartojamas, išvežamas alkoholis.

Piliečių iniciatyvinė grupė „Už blaivią“, tarp kurios iniciatorių – ir būsimas sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, pavasarį surinko reikiamą parašų skaičių Seimui pateikti alkoholio prieinamumą ribojančias įstatymo pataisas.

Parlamentui pateiktomi pataisomis siūloma drausti alkoholio reklamą, jį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėje, vėlinti amžių, nuo kada leidžia pirkti alkoholį.