Vokiečiai ne veltui laikomi Lietuvos krikštatėviais. Pamaldūs pirmojo tūkstantmečio piligrimai atrado Lietuvą ir įrašė į pasaulio istoriją. Ir, beje, šis vardas pirmąkart užrašytas moters ranka. Lotyniškai parašytame XI a. vokiečių rašto šaltinyje – Kvedlinburgo analuose – yra toks įrašas: „1009 m. šventasis Brunonas, Rusijos ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių kovo 9 d. nukeliavo į dangų.” Vokietijos Saksonijos žemės bibliotekoje išsaugoti šio įvykio liudijimai – Kvedlinburgo analai, tiksliau – vienintelis išlikęs XVI nuorašas. Nors įrašas tragiškas, Lietuvai jis labai reikšmingas, nes pirmąkart matome užrašytą Lietuvos vardą ir jį į istoriją įrašė moters ranka.

Šiandien Kvedlinburgas neatrodo išskirtinis –  tiesiog nedidelis Vokietijos miestelis. Tačiau anuomet, kai čia veikė svarbiausias Imperijos vienuolynas, jame meldėsi ir išskirtinės vienuolės. Juk neveltui jos vienintelės iš visų to meto kronikų tiksliai nurodė lemtingojo įvykio vietą – Lietuvoje, o ne Prūsijoje. Pasak filme kalbančio vokiečių istoriko, tai buvo kilmingiausių šeimų dukterys su puikiu išsilavinimu. Jos nedėvėjo vienuolių drabužių, buvo turtingos, keliavo po pasaulį. Vienuolės labai gerai išmanė politiką, valdymo meną, patarinėjo valdovams. Pavyzdžiui Matilda, imperatoriaus Otono Didžiojo duktė, valdydavo Saksoniją, kai karalius būdavo išvykęs.

Kvedlinburgo įrašas – Vokietijoje, o Lietuvoje, Pažaislio vienuolyne – švento Brunono misijai skirta freska. Garsaus piligrimo misija, nors ir tragiškai pasibaigusi, prasidėjo gana sėkmingai – Brunonas apkrikštijo Lietuvos karaliumi vadintą Netimerą, ir tai buvo pirmasis krikštas Lietuvoje. Pasakojama, kad Netimeras išbandė misionierių Brunoną ugnimi, ir kai šis liko gyvas ir sveikas, lietuvių vadas įtikėjo Dievu bei su visais gentainiais apsikrikštijo.

Netimeras – dar ne karalius ir ne kunigaikštis, jis valdė ne valstybę, o tik vieną iš lietuvių genčių. O Valstybė susikurs gerokai vėliau – 1240 metais ją sukūrė Mindaugas. Ir čia vėl neapsieita be vokiečių.

Kokie dar įspūdingi ryšiai sieja Lietuvą su viena galingiausių pasaulio valstybių?

Kodėl Drezdene pilna Lietuvos Vyčių ir ką jie veikia ant Rembranto paveikslų?  Kokie vėjai nešė Richardą Wagnerį į Klaipėdą? Ar žinojote, kad Suvalkijos dukra Violeta Urmana yra viena geidžiamiausių Wagnerio atlikėjų.

Kita moteris – Karalienė Luizė  – traukė pilnu pavoju pašto keliu ir žiedu išraižė Goethe‘s eiles Nidos smuklėj.

Kas sieja lietuvių raštijos pradininkus Kulvietį, Rapolionį ir Mažvydą?

Kas buvo paslaptingasis Lietuvos karalius Mindaugas II?

Kokia istorija slypi už trapių Taravos Anikės pečių ir kaip ji susijusi su lengendiniu pasakininku Hoffmannu?

Kas atrado ir išspaudino lietuvių Homerą – Kristijoną Donelaitį?

Kokia išimtis padaryta Thomui Mannui Nidos paplūdimyje?

Kas su Lietuvą sieja filosofijos grandą Immanuelį Kantą?

Ką įsakė Hitleris Mažosios Lietuvos gyventojams ir kas laukė nepaklususių? Ar žinojote, kad tarp politinių pabėgėlių Vokietijoje buvo net du Lietuvos prezidentai?

Visa tai – antrojoje „Lietuvos kolumbų” dalyje antradienį.