Oro erdvės saugumas sustiprintas po dviejų incidentų liepą, kai į šalies erdvę buvo įskridę du rusiški dronai „Gerbera“.

Kaip BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija, tokį sprendimą priėmė Susisiekimo ministerija, sulaukusi kariuomenės vado prašymo.

„Tai padaryta atsižvelgiant į saugumo situaciją ir visuomenei kylančias grėsmes, įskaitant rizikas, kylančias civilinei aviacijai dėl nepilotuojamų orlaivių oro erdvės pažeidimų, taip pat atsižvelgiant į poreikį sukurti reikiamas sąlygas Lietuvos kariuomenei vykdyti įstatymų nustatytas užduotis taikos metu reaguojant į tokius ir panašius oro erdvės pažeidimus“, – teigiama ministerijos komentare.

Dalis oro erdvės pasienyje uždaryta nuo praėjusio trečiadienio.

Kaip nurodo Transporto kompetencijų agentūra, skrydžiai draudžiamosiose zonose galimi išskirtiniais atvejais gavus Lietuvos kariuomenės vado leidimą.

Draudimas orlaiviams skraidyti dalyje pasienio teritorijos galios iki spalio 1 dienos.

„Jį gali būti prašoma pratęsti, jei grėsmė dėl nepilotuojamų orlaivių patekimo į Lietuvos oro erdvę nesumažės“, – teigiama komentare BNS.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. Kokioje dalyje oro erdvė uždaryta – nenurodoma.

Jį gali būti prašoma pratęsti, jei grėsmė dėl nepilotuojamų orlaivių patekimo į Lietuvos oro erdvę nesumažės.

Kaip skelbė BNS, vienas iš į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusių dronų nešė du kilogramus sprogmenų.

Kariuomenės atstovai laikosi versijos, kad abu orlaiviai pateko į Lietuvą, kai Rusijai siunčiant juos į Ukrainą, šios elektroninės kovos priemonėmis dronų skridimo trajektorija buvo nukreipta.

Šie incidentai paskatino Lietuvos pareigūnus labiau susirūpinti oro gynyba. Dėl papildomų antidroninės gynybos pajėgumų kreiptasi į NATO.

Aljansas, pasak krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, žada įsitraukti saugant Lietuvos oro erdvę. Šiuo metu Lietuvoje vieši NATO ekspertai, vertinantys esamą situaciją.

D. Šakalienė šią savaitę teigė, kad institucijos šiuo metu baigia rengti sprendimus, kurie leistų numušti taikinius oro erdvėje. Pasak jos, naujasis teisinis reguliavimas leistų „žaibiškai ir efektyviai“ uždaryti tam tikrus oro erdvės koridorius ir juose atlikti naikinimą nekenkiant civiliniams objektams.

Lietuvos pareigūnai jau anksčiau yra įspėję, kad dėl rugsėjo viduryje vyksiančių „Zapad“ pratybų panašių incidentų tikimybė gali išaugti.

KAM duomenimis, šiemet bendrose Rusijos ir Baltarusijos pratybose turėti dalyvauti ne daugiau kaip 30 tūkst. karių.

Tuo metu 2021-aisiai „Zapad“ pratybose, surengtose likus vos keliems mėnesiams iki Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios, dalyvavo apie 200 tūkst. karių.

Kaip BNS yra sakęs kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, reaguodama į pratybas kariuomenė rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį padidins parengtį.

Šios pratybos nuo 2009-ųjų yra rengiamos kas dvejus metus. Jos nevyko tik 2023 metais. Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūksta karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybės nenorą sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.