Lietuvos piliečiams įprastą asmens kodą pakeistų skaičių darinys, nesusietas su gimimo data, vieta, lytimi ir amžiumi. Siūlymą atitinkamai pakeisti Gyventojų registro įstatymą Seimui pateikė Teisingumo ministerija.

Gyventojų registro įstatymo pataisose siūloma, kad asmens kodą sudarytų vienuolika atsitiktinai parinktų skaitmenų. Kaip teigia ministerijos atstovai, pokyčiais siekiama užtikrinti žmonių teisę į privatumą.

Šiuo metu generuojamas asmens kodas turi griežtą vidinę struktūrą, pagal kurią lengva nustatyti asmens amžių, lytį ar net gimimo vietą (užsieniečių atveju), todėl esą iš esmės tai pažeidžia asmens teisę į privatumą. Yra labai ribojamas tokio asmens kodo naudojimas, ministerijos teigimu, nepagrįstai sunkinama juridinių asmenų veikla: nes be asmens kodo neįmanoma tiksliai identifikuoti juridinio asmens vadovo, todėl žmonėms kyla ypač daug problemų teisminių ginčų dėl juridinių asmenų veiklos atvejais. Pakeitus reikšminį asmens kodą į nereikšminį, esą nebekiltų grėsmių asmens duomenų saugumui, naudojant asmens kodą elektroninėje erdvėje, pavyzdžiui, registrų sąveikos atveju, teikiant asmenims viešąsias ir administracines elektronines paslaugas. Ar naujoji asmens kodų sistema duos naudos kiekvienam gyventojui – apie tai specialistų nuomonė.

Remigijus Šimašius

Seimo narys, buvęs teisingumo ministras

Nors teoriškai ir egzistuoja reikalavimas, kad iš asmens kodo nebūtų galima nustatyti asmens duomenų, bet  praktiškai sistema turi būti tiesiog saugi ir funkcionali. Šiandien daugelis žmonių įpratę prie dabartinio kodo, susieto su lytimi ir gimimo data, taip lengviau savo asmens kodą įsimena. Manau, kad būtų nelogiška visiems privaloma tvarka keisti asmens kodus. Jei yra žmonių, kuriems dabartinė tvarka sukelia problemų, jie galėtų pasinaudoti siūloma tvarka ir pasikeisti kodus pačių prašymu. Vis dėlto ir tuomet svarbu būtų užtikrinti sklandų perėjimą.

Karolis Liutkevičius

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas

Atsisakius dabartinės reikšminės asmens kodo struktūros, jis galės atlikti savo funkciją – identifikuoti konkretų individą, neatskleisdamas papildomos informacijos, užtikrindamas geresnę asmens teisės į privatumą ir jo duomenų apsaugą. Tai visų pirma svarbu didelių duomenų rinkiniams, teminėms duomenų bazėms, kuriose individų sąrašus bus galima pateikti neatskleidžiant apie kodų savininkus papildomos informacijos svetimiems asmenims. Taip pat nauja struktūra turėtų pasunkinti tapatybės vagystę – šiuo metu, žinant asmens lytį ir gimimo datą, lieka tik trys nežinomi skaičiai, nes paskutinysis yra generuojamas pagal specialų algoritmą. Taigi įmanoma atkurti ir visą asmens kodą. Pagaliau asmens kodo struktūros pakeitimas panaikins ir problemas, kurios kildavo žmonėms keičiant lytį. Šiandien tokiais atvejais sunku išvengti teismo įsikišimo. Įtvirtinus siūlomą asmens kodo struktūrą šios problemos paprasčiausiai nekils. Vienintelis numatomas naujo kodo minusas – skaitinis sudėtingumas.

Aurelija Grikinaitė

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyriausioji informacijos specialistė

Reikšminį asmens kodą pačiam piliečiui įsiminti yra lengviau, todėl jį pakeitus vienuolikos atsitiktinių skaičių deriniu, susidarys šiek tiek nepatogumų. Vis dėlto valstybei pakeitus kodus naudos bus. Nereikšminio asmens kodo naudojimas kels mažiau grėsmių asmens duomenų saugumui naudojant jį registrų sąveikose, teikiant asmenims viešąsias ir administracines elektronines paslaugas ir bus užtikrintas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimus atitinkantis asmens kodo naudojimas. Reikia pastebėti, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomone, reikšminio asmens kodo pakeitimas atsitiktinių skaičių deriniu nepakeičia nuostato, jog asmens kodas negali būti skelbiamas viešai.

Įkandin Vakarų valstybių

Pakeitimus siūlanti Teisingumo ministerija nurodo, kad atsitiktinių skaitmenų asmens kodas naudojamas ne vienoje Vakarų šalyje: JAV, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Airijoje.

Įstatymo pataisos projekte teigiama, kad asmens kodų pakeitimas būtų vykdomas palaipsniui. Naujai įsigaliosiantys nuostatai bus taikomi tik tiems gyventojams, kurie keis dokumentus priėmus įstatymą. Taip asmenims keičiant savo asmens dokumentus, kurių galiojimas yra pasibaigęs, vidutiniškai per dešimt metų kartu būtų pakeisti ir jų asmens kodai nepatiriant jokių papildomų išlaidų.