Žuvinto biosferos rezervate pradedamas įgyvendinti naujas Europos Sąjungos LIFE+ programos finansuojamas projektas „Amalvo ir Žuvinto pelkių hidrologinio režimo atkūrimas“. Jau prasidėjo Amalvo pelkės atkūrimo darbai. Tvarkoma “Natura 2000” teritorija, kuri yra svarbi gamtinių buveinių ir paukščių rūšių išsaugojimui.

„Balandžio pabaigoje pasirašyta projektą įgyvendinančios viešosios įmonės „Gamtos paveldo fondas“ ir partnerių – Marijampolės savivaldybės, Marijampolės miškų urėdijos ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos - sutartis, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė. – Pelkės atkūrimo darbus numatoma baigti iki 2012 metų.“

Kaip informavo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, sovietmečiu buvo nusausinta pusketvirto šimto hektarų aukštapelkės, o ją supantys žemapelkynai paversti pievomis ir ariamais laukais. Pelkės ir Amalvo ežero gamtos vertybėms tokie pokyčiai buvo negailestingi, o ūkiui naudos neatnešė. Planuoti kasti aukštapelkės durpynai liko nepaliesti ir nuolat siaubiami gaisrų. Pievos durpynuose ilgainiui nuskurdo. Dalis savaime pelkėja ir nyksta.

Pasak Rūtos Baškytės, dabar siekiama maksimaliai atkurti Amalvo aukštapelkę atstatant tipišką augmeniją bei hidrologinį režimą. Užtvenkiant melioracinius kanalus, tikimasi išsaugoti atviras pelkę supančias pievų buveines. Ketinama rekonstruoti žiemos polderį ir Amalvo ežero vandens lygio reguliatorius. Žuvinto pelkė, paveikta melioracijos, bus patvenkta apie 5 km senų melioracijos kanalų. Žuvinto ežero šliuzo reguliatorius leis natūraliai svyruoti ežero lygiui ir užtikrins sąlygas žuvų migracijai.

Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis neabejoja, kad, įgyvendinus projekte numatytus darbus, Amalvo pelkė vėl džiugins atkurtais spanguolynais, tetervinų tuoktavietėmis, o pievose girdėsime  švygžų ir griežlių balsus.