Unikalios oazės

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos iki galo nesuyra ir pradeda kauptis. Šis procesas labai lėtas – per metus susidaro tik apie 1 mm durpių!

Durpių sankaupų vietos – pelkės ir šlapynės – tampa išskirtine buveine paukščiams, gyvūnams. Susidaro išskirtinės sąlygos, kuriose gali augti kitose vietose neaptinkami augalai. Pavyzdžiui, pelkių orchidėjos – gegužraibės, dvilapiai purvuoliai, raudonosios, gelsvosios, siauralapės gegūnės, įvairūs kiminai, viksvos.

„Klimato kaitos kontekste išsaugoti ir atkurti pelkes tampa itin svarbu, nes durpių klodai sudaryti daugiausia iš anglies. Taigi pelkės pašalina anglį iš atmosferos ir tūkstantmečiams užrakina, tad žymiai mažina šiltnamio efektą. Taip pat pelkės ir šlapynės veikia kaip didelės kempinės, valančios vandenį, apsaugančios nuo potvynių, subalansuojančios vandens pusiausvyrą ir sukuriančios palankesnes mikroklimatines sąlygas. Naikindami pelkes išbalansuojame ekologinę planetos pusiausvyrą, o tai tiesiogiai veikia visų mūsų gerovę“, – sako projekto „LIFE Marsh Meadows“ koordinatorė Lietuvoje Gabija Tamulaitytė.

Šiandien gamtosaugininkai ieško būdų, kaip atkurti sunaikintas pelkes ir kaip efektyviau jas saugoti. ES jau priimami įstatymai, draudžiantys durpių gavybą ir naudojimą. Vilniaus miestas uždraudė naudoti durpes šildymui. Didžiojoje Britanijoje Karališkoji sodininkystės draugija iki 2025 m. siekia visoje savo veikloje visai nebenaudoti durpių.

Atsisakyti durpių sodininkystėje ir daržininkystėje yra viena iš galimybių, padėsiančių saugoti pelkes ir leisti joms atsikurti.

Ribotas gamtos išteklius

Durpės vertinamos, nes jų lengva įsigyti ir naudoti, jos gerai praleidžia orą, išlaiko drėgmę, padeda vystytis šaknų sistemai. Dėl šių savybių durpės naudojamos augalams daiginti, sodinukams, dirvai pagerinti, mulčiuoti, augalams dengti žiemą ir pan.

Durpės nėra pakankamai subalansuotas trąšų šaltinis. Jos gali turėti mažai arba visai neturėti reikiamų maistingųjų medžiagų augalams auginti.

Tačiau durpės nėra pakankamai subalansuotas trąšų šaltinis. Jos gali turėti mažai arba visai neturėti reikiamų maistingųjų medžiagų augalams auginti, todėl į durpių substratus įmaišoma mineralinių trąšų ar kitų priedų. Naudojant durpes kaip pagrindinį dirvos komponentą, substratas lengvai perdžiūva, o tai gali pakenkti augalų šaknų sistemai ir augalų augimui. Be to, durpės yra didelio rūgštingumo, tai gali neigiamai paveikti augalus. Durpių naudojimas, tinkamai jų neutralizavus, gali lemti dirvos rūgštėjimą ir trukdyti augalams įsisavinti reikiamas maistingąsias medžiagas.

„Durpės tarnauja kaip vienkartinė medžiaga, nes būdamos ore jos greitai mineralizuojasi ir netenka savo savybių. Eksploatuojant durpynus naikinamos gamtinės buveinės, jų lieka vis mažiau, – durpės yra ribotas gamtos išteklius, kuris anksčiau ar vėliau išseks“, – komentuoja G. Tamulaitytė.

Kuo pakeisti durpes

Svarbu atsisakyti durpių naudojimo ir pakeisti jas alternatyviomis priemonėmis.

• Daigams substratą rinkimės be durpių. Puikus substratas daigams yra pačių pasiruoštas lapų pūdinys (lapų kompostas). Pūnantys lapai gamtoje yra terpė, kurioje natūraliai dygsta įvairių augalų sėklos. Toks substratas yra subalansuotas ir pats tinkamiausias daigams – lengvas, laidus orui, skatina vystytis šaknis.

• Durpinius puodelius augalams daiginti galima pakeisti į popierių, kartoną, kiaušinio lukštus ar kitas natūralias, greitai yrančias medžiagas. Galima naudoti nuo maisto produktų likusias panaudotas plastikines pakuotes ar daugkartines daigyklas.

• Augalams auginti tinkamą substratą galima pasigaminti patiems; egzistuoja daugybė receptų. Tam galima naudoti sunkesnę, maistingesnę medžiagą (daržo žemę, biohumusą, kompostą), į ją įmaišant lengvesnių priedų: lapų pūdinio, smėlio, kompostuotų pjuvenų, medžio drožlių, žievės.

• Ruošiant substratą augalams svarbu atsižvelgti į kiekvieno augalo poreikius, sodo dirvožemį ir substratą pritaikyti atitinkamai. Tačiau bendri reikalavimai kompostui yra universalūs, svarbu atsižvelgti į anglies ir azoto balansą. Kompostui rekomenduojamas anglies ir azoto balansas – 30:1. Rudos spalvos organinės medžiagos, tokios kaip šiaudai, nukritę lapai, sena žolė, kartonas turi daugiau anglies, o žalios spalvos: šviežia žolė, žali lapai – daugiau azoto. Gyvulių mėšle yra aukštas anglies azoto santykis – apie 15:1, todėl, prieš naudojant, jį reikia kompostuoti. Svarbūs ir kiti mineralai. Fosforas svarbus augalams augti, vystytis; jo gausu gyvulių mėšle, specialiose kalkėse. Kalis svarbus vaisiams formuotis – jo yra pelenuose.

• Dirvai palengvinti tinka vietinės medžiagos: kompostuota žievė, pjuvenos, smulkinti šiaudai, žvyras, smulkus keramzitas.

• Mulčiuoti taip pat geriau naudoti atsinaujinančias vietines medžiagas: šieną, šiaudus, lapų pūdinį, medžių žievę, pastovėjusias medžių pjuvenas, riešutų kevalus, tinka kai kurie kankorėžiai.

• Dirvai tręšti durpės netinka, nes yra rūgščios ir neturi augalams reikalingų mineralinių medžiagų. Taigi, norint papildyti dirvą naudingomis medžiagomis, reikėtų naudoti kompostą, biohumusą (sliekų apdorotą kompostą), mėšlą, kompostinę arbatą ir pan.

• Rūgščioje dirvoje augančius augalus (rododendrus, š̌ilauoges) galime mulčiuoti pušų žieve, spygliais.