Chiuitenas yra 4 374 m aukščio viršukalnė Altajaus kalnuose, itin nuošalioje vietoje, prie pat Mongolijos, Kinijos ir Rusijos valstybių sankirtos. Norint ją pasiekti, tenka rinktis vietinį skrydį iš Mongolijos sostinės Ulan Batoro, paskui apie 160 km važiuoti uolėtais kalnų keliais, kuriuos gali įveikti tik visureigiai. Priartėjus prie Altajaus kalnų, reikia pėsčiomis keliauti iki Chiuiteno bazinės stovyklos, esančios 3 000 m aukštyje. Palapinės ir kitas inventorius iki šios stovyklos yra gabenami kupranugariais arba arkliais. Galiausiai pėsčiomis ir naudojant alpinistinę įrangą tenka pereiti Potanino ledyną – ilgiausią Mongolijoje, kad pasiektum šturminę stovyklą, iš kurios jau galima kopti į pačią viršūnę. Chiuitenas yra viena iš penkių ir pati aukščiausia Tavan Bogdo (Tavan Bogd uul) kalnų masyvo viršukalnė. Giedrą dieną nuo jos puikiai matyti daugeliui Lietuvos alpinistų žinoma Belucha – aukščiausia per keturias valstybes besidriekiančio Altajaus viršūnė.

D. Babilo nuotr.

Pasak D. Babilo, šios ekspedicijos idėja kilo prieš beveik šešerius metus, tačiau planus teko ne kartą koreguoti, o ekspediciją vis atidėlioti. Tačiau šiemet nebeliko abejonių, kad atėjo laikas įgyvendinti seniai puoselėtus planus. Per žiemą buvo surinkta komanda, surasti ekspedicijai reikalingi vietinių mongolų ir Altajaus kazachų kontaktai, prasidėjo pasiruošimas. Buvo suplanuota šešiolika ekspedicijos dienų, iš kurių dešimt – Altajaus kalnuose.

„Komandai atvykus į Altajų paaiškėjo, kad oro sąlygos nepalankios tęsti žygį aukštyn pagal suplanuotą tvarkaraštį. Teko išnaudoti rezervines dienas laukiant giedresnio dangaus ir mažesnio vėjo. Liepos 29 d. komanda pradėjo žygį per ledyną iki šturminės stovyklos. Joje pernakvojo ir ankstyvą rytą, dar nepatekėjus saulei, startavo į viršūnę. Liepos 30 d. apie 11 val. keturiolika Lietuvos alpinistų pasiekė aukščiausią Mongolijos viršukalnę ir ten iškėlė pirmąją lietuvišką trispalvę, – pasakojo D. Babilas. – Pavyko išlaukti saulėtos dienos, tačiau kopimas nebuvo lengvas, nes kalno šlaitas buvo gerokai apledėjęs. Į viršų buvo kopiama keturiais ryšiais, naudojant alpinistinius aprašus, vadinamąsias kates, ledkirčius, šalmus. Iki pat viršūnės su lietuviais lipo vienas mongolų alpinistas, turėjęs visiems rodyti teisingą maršrutą.“

Tą patį rytą į viršūnę pajudėjo jungtinė mongolų ir japonų alpinistų komanda, vedama žymios mongolų alpinistės Badamgarav Gangaamaa, kuri yra pasiekusi septynių žemynų aukščiausias viršukalnes ir įkopusi į itin sudėtingą K2 viršukalnę Himalajuose.

Pavyko išlaukti saulėtos dienos, tačiau kopimas nebuvo lengvas, nes kalno šlaitas buvo gerokai apledėjęs.

„Narsuoliais“ pasivadinę lietuvių alpinistai ir kalnų žygeiviai keliauja į kalnus nuo 2010 m. ir jau surengė beveik 50 ekspedicijų į aštuoniolikos valstybių kalnus. Per šias ekspedicijas pavyko įkopti į šešiolikos valstybių aukščiausias viršukalnes. Pasiektos šešios viršukalnės, esančios aukščiau nei 5 000 m virš jūros lygio: Kilimandžaras (5 895 m), Elbrusas (5 642 m), Orisaba (5 636 m), Damavandas (5 610 m), Araratas (5 137 m) ir Kazbekas (5 054 m). 2020 m. narsuoliai įveikė du slovakų „Doby Tatry“ iššūkius, 2021 m. – „Fjällräven Classic“ iššūkį Švedijos Laplandijoje, o 2022 m. – „Fjällräven Classic“ iššūkį Škotijos kalnuose. 2018 m. vasario 16 d. „Narsuoliai“ pasiekė simbolinį 1 918 ir  2 018 m aukštį Aukštuosiuose Tatruose, kur iškėlė 100 Lietuvos trispalvių. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino šį žygį kaip vieną įsimintiniausių iniciatyvų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, ir įteikė vėliavą, kuri iki šiol keliama įkopus į viršūnes.