Jos teigimu, daugiausia nukentėjo spygliuočių medynai – eglynai, kadangi eglės šaknys paviršinės ir medis verčiamas su šaknimis, kiek mažiau nukentėjo pušynai, kadangi pušies šaknis stipri ir eina giliai po žeme, todėl vėjas medžio išversti nesugeba – pušis dažniausiai lūžta per pusę.

Pasak miškininkų, didžiausia padaryta vėjo žala – maždaug 50 hektarų plynai išlaužyto miško, kitose vietovėse – tik nedideli, pavieniai išverstų ir išlaužytų medžių plotai.

Miškai labiausiai nukentėjo aplink Tauragę, Telšius, Trakus bei Prienus. Mažiausiai – aplink Jurbarką, Kuršėnus.

Tam, kad sparčiau apžvalgytų miškus ir įvertintų padarytą žalą, miškininkai pasitelkė bepilotes skraidykles, taip pat girininkai apvažiavo miško kvartalus.

Šiuo metu vyksta tvarkymo darbai.

„Regioniniai padaliniai jau tvarko vėjalaužas, kurios pavasarį gali tapti medžių kenkėjų židiniais ir plisti į sveikus bei nepažeistus medynus. Visi darbai turi būti atlikti iki liemenų kenkėjų skraidymo pradžios pavasarį“, – sakė urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Valstybinių miškų urėdijos nuotr.

Anot miškininkų, jei didžiulės audros, išvartančios po kelis šimtus tūkstančių kietmetrių medžių, pasikartodavo maždaug kas dešimt metų, tai dabar stiprūs vėjai beveik kasmet padaro žalos Lietuvos miškams.

Vis dėlto, jų padariniai miškui yra mažesni.

Urėdija primena, kad 1993 metų sausio 12 dieną vėtra išvertė apie 700 tūkst. kietmetrių medienos, po jos kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.

2005 metų sausio 8-9 dienomis uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kietmetrių medienos, tai sudarė 12 proc. metinių kirtimo apimčių.

Tąkart Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. kietmetrių – 90 proc. metinių kirtimo apimčių, Latvijoje 7,4 mln. kietmetrių – 60 proc. metinių kirtimo apimčių.

Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių. Nepaisant to, uragano padariniai buvo likviduoti.

2010 metų rugpjūčio 8-9 dienomis škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kietmetrių. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos – Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų.

Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per pusmetį.