Anot jos, daugiausia išvartytų medžių – šiaurinėje šalies dalyje. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekia apie 30 tūkst. kubinių metrų.

Miškininkai šiuo metu likviduoja audros padarinius ir įspėja kad pučiant stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, todėl ypač pavojinga vaikščioti miškuose, stovėti ar statyti automobilius po aukštais medžiais.

„Rugpjūčio 6–7 dienomis visoje Lietuvoje stebėjome stiprią audrą, kuri padarė žalos ne tik gyventojams, miestų ir miestelių infrastruktūrai, bet ir miškams. Atlikę vertinimus matome, kad pažeista net apie 2 tūkst. hektarų miškų. Vienur nulaužti ar išversti pavieniai medžiai, kitur visiškai suniokoti keleto hektarų dydžio plotai“, – sakė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Ypač nukentėjo Joniškio, taip pat Kuršėnų, Trakų, Nemenčinės regioniniai padaliniai“, – pridūrė jis.

Pasak VMU vadovo, pirmiausiai atlaisvinami medžiais užversti keliai.

Likviduojant nulaužtus ar išvirtusius medžius, darbus apsunkina tai, kad daugiausia vėjovartų ir vėjalaužų yra sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose.

Stiprus vėjas daugiausia žalos padaro eglynams, kadangi eglių šaknys yra paviršinės, medis verčiamas su šaknimis, mažiau nukenčia pušynai – pušies šaknys yra stiprios ir eina giliai po žeme, vėjas medžio išversti nesugeba, todėl pušis dažniausiai lūžta per pusę.