Jei šį ketvirtadienį veltui laukėte troleibuso ir dėl to jums "nuplaukė" vizitas pas gydytoją, pas kurį papulti eilėje laukėte du mėnesius, tikriausiai dar ir šiandien nirštate ant troleibusų vairuotojų, kurie tądien surengė streiką. Dar vieną, jau ketvirtąjį nuo rugpjūčio 24-osios, kai "Autrolio" profesinės sąjungos paskelbė pradedančios neterminuotą streiką. Nuo galimybės tokiu būdu kovoti su bendrovės vadovybės planais sumažinti darbo apimtis išvien su atlyginimais Petro Balčaičio vadovaujamų profsąjungų neatbaidė Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas, jog neterminuotas streikas buvo neteisėtas.

Teisę niršti jūs turite – juk sąžiningai mokate mokesčius ir norite naudotis visuomeniniu transportu. Lygiai tokią pat teisę kovoti už save turi ir "Autrolio" vairuotojai. Problema ta, kad jų pasirinktas būdas daugiausia nepatogumų sukelia ne tiesioginiams jų viršininkams, bet visiems miestiečiams.

Dėl to noro sudaryti kuo daugiau nepatogumų savo klientams, t.y. miestiečiams ir miesto svečiams, kad šie, be kita ko, tokiu akivaizdžiu būdu suprastų, jog gyvena neūkiškų žmonių valdomame mieste, viešųjų tarnybų darbuotojai visoje Europoje nesistengia rasti kokių mažiau kenksmingų kovos būdų. Dėl to periodiškai vis girdime apie dvoką, kuriame per šiukšlininkų streiką skęsta Neapolis ar Atėnai. Dėl to, kol gyvi, nepamiršime, ką reiškia atsidurti Briuselyje ar Paryžiuje, kuriame streikuoja viešojo transporto tarnybos. Visos, ne tik keliais maršrutais važinėjančių troleibusų vairuotojai, bet ir metro traukinių, tramvajų mašinistai, autobusų vairuotojai. Gyvenimas tokiame streikuojančiame mieste paralyžiuojamas iš esmės, tačiau dažniausiai toks paralyžius būna trumpalaikis, jo neseka sporadiški nedarbadieniai, primenantys tik padūsavimus.

Prisiminę šią patirtį galime guostis, jog "Autrolio" vairuotojų profsąjungoms dar augti ir augti, kol pasieks tokį profesionalumo lygį, kurį jau seniai pasiekė jų kolegos Europos Sąjungoje. Atrodo, kad būtent šia Kauno troleibusų vairuotojų profsąjungų kvalifikacijos stoka labiausiai džiaugiasi ir šios bendrovės administracija. Iš "Autrolio" reakcijos ir piktdžiugiškų apylinkės teismo sprendimo vertinimų atrodo, kad sumenkinti oponentų įvaizdį yra pagrindinis bendrovės vadovų ir visų su šia bendrove susijusių miesto valdininkų tikslas. Ne rasti kompromisą, bet paprasčiausiai užčiaupti darbuotojų burnas ir numarinti norą kalbėtis su įmonės vadovais.

Tokiu atveju gal geriausia išeitis būtų visus troleibusus Kaune pakeisti autobusais su raudona T raide, nors dyzelinu varomi keturračiai ir nėra pigesnė (juoba – įvertinus ir žalą aplinkai) alternatyva troleibusams?

Nebent geresnį receptą turi nematomasis žmogus – asmuo, kuris "Autrolio" hierarchijoje užima aukščiausią padėtį, ir kurio nuomonės apie konfliktinę situaciją taip niekada ir neišgirdome. Ar paslaptingajam "Autrolio" valdybos pirmininkui Šarūnui Šiugždai, matyt, jau ir pamiršusiam atsakomybę už savivaldybės bendrovę, kur kas smagiau matyti dvikovą ant liepto, kur vienas kitam praeiti neleidžia... na, žinote tie du raguoti mekenantys Dievo tvariniai?