Reikšmingiausi dokumentai

"Baltijos kelias daugelyje, netgi tolimų, pasaulio valstybių neblogai žinomas tai kartai, kuri jo metu buvo suaugusi ir domėjosi politika. Tai iki pat šių dienų didžiausia vieša akcija pagal dalyvių skaičių ir pagal geografinę apimtį", – pabrėžia buvusi nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie UNESCO, dailės ir Bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė.

Pernai Paryžiuje, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie UNESCO paminėta dviguba sukaktis – ne tik Baltijos kelio 30-metis, bet ir dešimt metų, kai šio unikalaus įvykio archyvų rinkinys įrašytas į UNESCO programos "Pasaulio atmintis" tarptautinį registrą. Pasak I.Vaišvilaitės, minint Baltijos kelio svarbos pasauliui pripažinimo dešimtmetį, buvo akcentuojama, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekis atkurti savo valstybingumą buvo taikus ir vieningas, o pasirinktas būdas parodyti, jog tai visuotinis siekis, labai vaizdus.

Į "Pasaulio atminties" programos tarptautinį registrą įtraukiami tik tarptautiniu lygiu reikšmingais pripažinti dokumentiniai liudijimai. Jis prilyginamas kalbų, tautų, kultūrų įvairovės, pasaulio ir jo atminties veidrodžiui, nepagražintai primenančiam pasaulio įvykius, visuomenių raidą, valstybių klestėjimą, diktatūrų žlugimą, kultūros išlikimą ir svarbiausius pasaulio įvykius nuo pat seniausių laikų. Rašytinis, fotografijų ar kitos rūšies dokumentinis paveldas labai trapus, todėl nesaugomas ar neprižiūrimas gali sunykti, – ir tuomet žmonija prarastų galimybę iš kartos į kartą perduoti papirusuose, pergamentuose, rankraščiuose, dainų tekstuose, natose, muzikos, fotografijose, vaizdo ir garso bei kitos rūšies dokumentuose esančią informaciją. Tad "Pasaulio atminties" registre užfiksuojami svarbiausi žmonijos atminties verti unikumai.

Beje, šios programos atsiradimą inicijavo Lietuva. 1991 m. mūsų valstybei tapus UNESCO nare, iškilmingos ceremonijos, vykusios Generalinės konferencijos metu, pasiūlymą pradėti vykdyti dokumentiniam paveldui skirtą programą pateikė inauguracinį pranešimą skaitęs tuometis Lietuvos kultūros ministras Darius Kuolys. Ši idėja buvo subrandinta kartu su netrukus Lietuvos ambasadore prie UNESCO tapusia Ugne Karvelis ir tuomečiu UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotoju informacijai ir komunikacijai Henriku Juškevičiumi. Pasiūlymą UNESCO valstybės priėmė su didžiausiu susidomėjimu, ir 1992 m. programa pradėta vykdyti.

Sąjūdžio protokolai ir "Panorama"

Teikimą Baltijos kelio dokumentinius liudijimus įtraukti į tarptautinį registrą "Pasaulio atmintis" bendrai parengė visos trys Baltijos valstybės.

Buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dirbo ir dokumentus teikė Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, kitų mūsų ir kaimynų latvių bei estų įstaigų ekspertai, istorikai, muziejininkai, bibliotekininkai kiti specialistai.

Tai iki pat šių dienų didžiausia vieša akcija pagal dalyvių skaičių ir pagal geografinę apimtį.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė pasakoja, kad darbas nebuvo labai lengvas, juolab derinimai tarp trijų valstybių atstovų tais laikais dar daugiausia vyko telefonu, faksu.

"Pagrindinis uždavinys buvo sugebėti įrodyti, kad Baltijos kelias – pasauliui reikšmingas įvykis. Tad labai svarbi buvo tekstinė dalis apie jo išskirtinumą. Čia svarbiausias darbas teko istorikams Česlovui Laurinavičiui ir Vladui Sirutavičiui. Akcentuotas Molotovo–Ribentropo paktas ir jo padariniai trims Baltijos valstybėms, Baltijos kelio, kaip taikaus žmonių pasipriešinimo ir kovos už nepriklausomybę, išskirtinumas", – prisimena A.Junevičienė.

Bet tikrai nelengva buvo apsispręsti, kokius dokumentinius liudijimus pateikti. A.Junevičienė pasakoja, kiek daug dėl to diskutuota, mat įprastai į registrą įtraukiamas koks pergamentas, žemėlapis ar pašto ženklų kolekcija, o šiuo atveju tai buvo daug dokumentų – Romualdo Ozolo ranka kas skubant užrašyta ar koks pasitarimo nutarimas. O dar viskas skirtingomis kalbomis – lietuvių, latvių, estų, rusų, kažkiek – anglų. Teikiamus dokumentus reikėjo dar ir aprašyti, paaiškinti jų svarbą.

Labai reikšmingi buvo vaizdo įrašai, pavyzdžiui, lėktuvėlis, virš gyvosios grandinės barstęs gėles, nuotraukos, kuriose žmonės nuo Vilniaus iki Talino laiko visomis kalbomis užrašytus transparantus apie savo laisvės siekį.

Teikimą Baltijos kelio dokumentinius liudijimus įtraukti į tarptautinį registrą "Pasaulio atmintis" bendrai parengė visos trys Baltijos valstybės. (R. Požerskio nuotr.)

Galiausiai estai pasiūlė septynis dokumentus – vieną dokumentinę kroniką ir šešias nuotraukas. Latviai – aštuonis: šešis rašytinius dokumentus, dokumentinį filmą ir Liaudies fronto aktyvistų iš Uogrės miesto sukurtą Baltijos kelio plakatą. Lietuva atrinko 23 liudijimus: tris Sąjūdžio pasitarimų garso įrašus, 1989 m. rugpjūčio 23 d. LRT "Panoramos" žinių laidą, dokumentinį filmą ir aštuoniolika nuotraukų.

Sprendimą, ar įtraukti į registrą, priima UNESCO generalinis direktorius pagal tarptautinio patariamojo komiteto rekomendaciją. A.Junevičienė primena, kad tuo metu jo sudėtis viešai nebuvo skelbiama. Bet jame atstovaujama visiems pasaulio regionams, vadinasi, Rytų Europos atstovų, kuriems buvo puikiai žinomas Baltijos kelio kontekstas, galėjo būti tik kokie du. Tiesa, kai buvo svarstomas teikimas, jau buvo praėjęs dešimtmetis po Baltijos kelio, per kurį žlugo Sovietų Sąjunga, sugriauta Berlyno siena, tad buvo lengviau vertinti ir suprasti Baltijos kelio reikšmę. Vis dėlto Afrikos, Azijos, arabų šalių, taip pat turėjusių išsilaisvinimo iš kolonializmo patirčių, atstovus labiausiai įtikino vizualūs liudijimai – nuotraukos, vaizdo medžiaga.

2009-ųjų liepą Barbadoso sostinėje Bridžtaune vykusiame tarptautinio patariamojo komiteto posėdyje priimtas sprendimas įtraukti į "Pasaulio atminties" tarptautinį registrą dokumentų kolekciją "Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan".

Nuo finikiečių iki Radvilų

Baltijos kelio dokumentai pateko į tikrai garbingą "draugiją". Tarptautiniame registre "Pasaulio atmintis" įrašyti dokumentai arba jų kolekcijos: rankraščiai ir dokumentai, menantys kolonijinius laikus, liudijantys valstybių istoriją, garsių rašytojų, poetų, kompozitorių kūriniai bei asmeniniai laiškai ir kiti pasaulinės reikšmės dokumentai – kaligrafiniai rankraščiai senosiomis arabų ir persų kalbomis, finikiečių alfabetas, Rigvedos raštai, viduramžių laikotarpio rankraščiai apie mediciną ir vaistus, dokumentai, liudijantys Sueco kanalo statybą, Nobelio šeimos archyvas, XIX a. Lotynų Amerikos fotografijos, pašto ženklai, garso, vaizdo ir kitokio pobūdžio dokumentinis paveldas.

Čia ir Jameso Cooko pasiekimų žurnalas (Australija), Baudžiamoji byla Nr. 253/1963: valstybė prieš Nelsoną Mandelą ir kitus (Pietų Afrikos Respublika), Didžiojo Kingų dinastijos sekretoriato dokumentai ir Kingų dinastijos imperatoriškųjų egzaminų auksinis sąrašas (Kinija), Azijos tyrimų instituto tamilų vaistų rankraščių kolekcija (Indija), Princo Bajasonghoro "Karalių knyga" (Iranas), Didžiųjų budizmo šventikų Zen mokymų antologijos antrasis tomas (Pietų Korėja), Johaneso Bramso kūrinių kolekcija (Austrija), Čekijos Reformacijos viduramžių kolekcijos rankraščiai (Čekija), Hanso Christiano Anderseno rankraščiai ir susirašinėjimo dokumentai (Danija), Carlo Linne'aus darbų kolekcija (Danija), 1789–1791 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (Prancūzija), Brolių Lumière‘ų filmai (Prancūzija), Ludvigo van Beethoveno IX simfonija d-minor, op. 125 (Vokietija) ir daug kitų dokumentų, liudijančių gražiausius, iškiliausius žmonijos pasiekimus, taip pat skaudžius įvykius ir gėdingus veiksmus.

Be Baltijos kelio, registre – ir dar pora su Lietuva susijusių dokumentų kolekcijų: taip pat 2009 m. į ją pateko Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, o 2017-aisiais – Liublino unijos akto dokumentas. Tai vienintelis išlikęs 1569 m. Liublino unijos aktas, saugomas Centriniame senųjų aktų archyve Varšuvoje, yra lietuviškos pusės unijos dokumentas su 78 lietuvių didikų ir bajorų antspaudais.

2009-ųjų liepą Barbadoso sostinėje Bridžtaune vykusiame tarptautinio patariamojo komiteto posėdyje priimtas sprendimas įtraukti į "Pasaulio atminties. (K. Vanago/Fotobanko nuotr.)

Kiekviena šalis turi ir savo "Pasaulio atminties" nacionalinį registrą. Lietuva į jį yra įtraukusi 74 dokumentus.

Nuo Vilniaus iki Medininkų

Rugpjūčio 23-iąją, istorinę Baltijos kelio dieną, 19 val. į "Laisvės kelią" stoti kviečiami visi, neabejingi šių dienų įvykiams kaimyninėje Baltarusijoje. Gyvosios grandinės pradžia numatyta Katedros aikštėje Vilniuje, o pabaiga – prie Baltarusijos pasienio, Medininkų kontrolės punkto. Laisvės kelias turėtų tęstis iki Medininkų memorialo.

Stoti į gyvą grandinę ir palaikyti protestuojančius baltarusius akcijoje "Laisvės kelias" užsiregistravo daugiau nei 34 tūkst. Lietuvos piliečių.

Renginio metu policija laikinai apribos transporto judėjimą tose vietose, kur eismas vyksta viena kelio juosta, budės greitosios pagalbos medikai. Žmonės, kurie dalyvaus "Laisvės kelyje", bus pasienio ruožo teritorijoje, tad turėtų pasiimti asmens dokumentus. Taip pat rekomenduojama visiems turėti kaukes ir vienkartines pirštines, kad būtų užtikrintas saugumas dėl COVID-19 infekcijos.

"Laisvės kelias" Kaune

Neturintys galimybės nuvykti į sostinę Kauno miesto ir rajono gyventojai kviečiami minint 31-ąsias metines istorinę Baltijos kelio dieną – rugpjūčio 23-iąją 19 val. ateiti į Kauno širdį – Laisvės alėją. Gyvąja grandine susijungę nuo Soboro iki pat Rotušės paminėsime Baltijos kelią ir išreikšime palaikymą Europos vertybėms, kartu švęsime pilietiškumą kaip bendruomenę vienijančią jėgą. "Laisvės kelio" grandinę sudarys devyni sektoriai, apimantys visą Laisvės alėją ir Senamiestį nuo Soboro iki Rotušės. "Laisvės kelias" Kaune bus organizuojamas laikantis visų saugumo reikalavimų: dalyvius primygtinai raginame dėvėti kaukes, laikytis saugaus ištiestų rankų atstumo, turėti dezinfekcinio skysčio.