Baltijos šalys kartu su sąjungininkų vadaviete treniruojasi priešiškos valstybės pakurstytos krizės metu priimti NATO greitojo reagavimo pajėgas ir užtikrinti efektyvų jų veikimą regione.

Lietuvą, Latviją ir Estiją apimančiose pratybose „Baltic Host“ („Baltijos šeimininkas“) štabų karininkai treniruojasi suteikti priimančiosios šalies paramą NATO pajėgoms ir Sąjungininkų greitojo reagavimo pajėgų korpuso (ARRC) vadavietei, kuri savo ruožtu pratybose „Arrcade Fusion“ („Arkadinė jungtis“) tiesiogiai rūpinasi NATO greitojo reagavimo pajėgų dislokavimu Baltijos šalyse ir vadovauja jų kovinėms operacijoms.

Scenarijus – kova su hibridinio karo iššūkiais

„Šios dvišalės pratybos yra itin susijusios, nes greitojo reagavimo pajėgos negali būti dislokuotos be pakankamos priimančiosios šalies paramos, - BNS sakė Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis. - Sudūrę tuos reikalavimus su savo apribojimais mes diskutuojame, ką galime padaryti, kad užtikrintumėme pakankamą priimančiosios šalies paramą“.

Išgalvotame pratybų scenarijuje, kuriame Baltijos šalių ir aplink esančių valstybių pavadinimai ir teritorijos šiek tiek pakeistos, taikos sąlygomis Lietuva, Latvija ir Estija susiduria su taip vadinamojo hibridinio karo iššūkiais - priešiškos valstybės vykdoma informacinė kampanija kursto neramumus, taip iššaukdama gyventojų nepasitikėjimą valdžia, o tai lemia riaušių gatvėse protrūkį ir iškylančius humanitarinius iššūkius.

Nors pratybų scenarijus primena karą Rytų Ukrainoje, kur šalies ginkluotosios pajėgos kaunasi su Rusijos remiamais separatistais, BNS kalbinti už vykstančius mokymus atsakingi karininkai sako, kad įsivaizduojamas pratybų scenarijus paruošia įvairiems ir patiems netikėčiausiems scenarijams realių grėsmių atveju, be to, tai yra signalas bet kuriam potencialiam priešui.

„Svarbiausias iššūkis NATO yra būti pasiruošusiai ateities misijoms, taip pat tai politinis signalas bet kuriam priešui, nesvarbu, ar jis rytuose, ar pietuose“, -sakė ARRC vadavietės paramos vadas brigados generolas Torstenas Gersdorfas.

„Naudodami išgalvotą scenarijų mes visada būsime geresni tikroje situacijoje. Taip mes galime būti pasiruošę bet kokiam tikram scenarijui“, - kalbėjo Jungtinio štabo viršininkas V.Tamošaitis.

Svarbi ir politinė, ir verslo parama

Pratybų metu ARRC vadavietė Baltijos šalyse buvo išskleista pirmą kartą. Priešakinė vadavietės dalis buvo dislokuota Estijoje, pagrindinė dalis - Latvijoje, o logistinės paramos grupė - Lietuvoje.

Tai pirmas kartas, kai ARRC vadavietė pratyboms perkeliama iš savo nuolatinės dislokacijos vietos Didžiojoje Britanijoje. Tai viena iš atgrasymo priemonių, dėl kurių NATO sutarė pernai vykusiame viršūnių susitikime Velse.

„Šiose pratybose mes ne tik išbandome savo galimybes dislokuotis, tačiau taip pat treniruojamės ir koordinuojame savo veiksmus su naujai įsteigtu NFIU (NATO pajėgų integravimo vienetu) ir priimančiosiomis šalimis Lietuva, Latvija ir Estija“, - sakė T.Gersdorfas.

Baltijos šalys jau dabar gali priimti tiek greito, tiek itin greito reagavimo pajėgas, tačiau pratybos skirtos mokytis užtikrinti kuo efektyvesnį jų perkėlimą, nurodė vokiečių generolas.

Jis sakė, kad pratybose treniruojamasi pajėgas perdislokuoti dar taikos metu, o tai yra visiškai skirtinga procedūra nei karo atveju.

„Tai visiškai kitokia politinė ir visiškai kitokia teisinė situacija, - teigė T.Gersdorfas. - Labai svarbu suprasti, kokia yra šalies teisinė bazė, kokie galioja apribojimai, kur yra erdvė manevrui ir kur mes galime bendradarbiauti su vietinėmis ginkluotosiomis pajėgomis, kokios yra jų galimybės taikos ar ekstremaliosios situacijos atveju“.

Tuo metu V.Tamošaitis sakė, kad priimančiosios šalies parama yra labai plati -ją vykdo ne tik kariuomenė, bet ir vykdomosios valdžios institucijos, privatus verslas.

„Politikams taip pat reikia dalyvauti (pratybose) ne tik iš gynybos, bet ir kitų ministerijų, nepamirštant privataus verslo, nes tai yra (...) vienintelė galimybė mums užtikrinti pakankamą priimančiosios šalies paramą“, - teigė Jungtinio štabo viršininkas.

Jis pabrėžė verslo naudą teikiant karinės technikos pervežimo paslaugas, nes kariuomenė, esant dideliems technikos kiekiams, tai užtikrinti ne visada gali pati.

Spartesnė ir efektyvesnė komunikacija

Pratybose „Arrcade Fusion“ ir „Baltic Host“ taip pat dalyvauja ir rugsėjį Baltijos šalyse aktyvuotos nedidelės NATO vadavietės. Be Lietuvos, Latvijos ir Estijos jos taip pat veikia Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Baltijos šalyse vadinamieji NATO pajėgų integravimo vienetai pratybose dalyvavo pirmą kartą.

„Tai buvo puiki galimybė mums suprasti savo vaidmenį ir mokyti mūsų personalą. Kartais ARRC buvo mūsų mokytoju, mūsų treneriu, nes kai kurie mūsų uždaviniai yra panašūs. ARRC yra labai profesionali vadavietė, o mes kol kas esame naujas kūdikis šeimoje“, - sakė integravimo vieneto viršininkas danas pulkininkas Jakobas Sogardas Larsenas.

„Šių pratybų dėka tampame vis geresni ir geresni“, - pridūrė jis.

Tuo metu V.Tamošaitis sakė, kad NATO pajėgų integravimo vieneto dalyvavimas pratybose sutrumpino komunikacijos laiką tarp sąjungininkų ir nacionalinių pajėgų.

„Tai padarė mūsų gyvenimą kur kas lengvesniu, nes mes turėjome jungtį tarp ARRC vadavietės ir mūsų nacionalinių pajėgų“, -sakė Jungtinio štabo viršininkas.

Pirmą kartą – ministerijų atstovų treniruotės

Kasmetinėse pratybose „Baltic Host" pirmą kartą per šių pratybų istoriją rengtas Lietuvos nacionalinio jungtinio priimančiosios šalies paramos koordinacinio komiteto, vadovaujamo krašto apsaugos ministro, posėdis. Praėjusią savaitę vykusio posėdžio metu Lietuvos ministerijų atstovai treniravosi priimti sprendimus, susijusius su priimančiosios šalies paramos tiekimu. Šia pratybų dalimi siekiama nustatyti strateginio lygmens priimančiosios šalies paramos problemas, suformuoti ir pateikti siūlymus vyriausybei, kaip geriausiai jas išspręsti, kad atvykę sąjungininkai galėtų kuo greičiau vykdyti užduotis.

Po šio posėdžio krašto apsaugos ministro Juozas Olekas sakė, kad posėdžio metu sutarta, jog reikėtų keisti kai kuriuos teisės aktus, taip pat sudaryti galimybę greitesniam ir lengvesniam transportavimui, sudaryti galimybes apgyvendinti karius ne tik valstybinėse, bet ir privačiose teritorijose, numatant ir atsiskaitymo su privačiais asmenimis mechanizmą.

Jis pateikė pavyzdį, jog pervežti karinę techniką šalies kariuomenei apribojimų nėra, tačiau jei tai daro samdyti verslininkai, jiems tenka mokėti kelių mokestį.

Pasak ministro, pratybų metu išaiškėjo, jog Lietuva yra pasirengusi priimti iki 8 tūkst. NATO greitojo reagavimo pajėgų karių, tačiau susidurtų su problemomis priimant didesnį karių skaičių.

Kasmet pratyboms „Baltic Host" rotacijos pagrindu vadovauja vis kita Baltijos šalis. 2015 metų pratyboms vadovauja Lietuvai atstovaujantis Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas.

Pratybose „Arrcade Fusion“ be ARRC vadavietės taip pat dalyvauja Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" ir JAV sausumos pajėgų 173-iosios brigados štabai. Tačiau šie vienetai dislokuoti Rukloje.

Aktyvioje abiejų pratybų fazė prasidėjo lapkričio 9 dieną ir baigsis lapkričio 20 dieną.