Ūkio ministerijos specialistai, pernai parengtoje ataskaitoje Skandinavijos bankus pavadinę potencialia grėsme šalies ekonomikai, buvo išvadinti "durniais". Tačiau dabar aiškėja, kad jie neklydo.

3 milijardai jau išplaukė

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas įsitikinęs, kad skandinavų bankai pamažu pumpuoja pinigus iš Lietuvos ūkio. Dienraščio kalbinti bankų atstovai tikina, kad tai netiesa. Tačiau K.Glavecko teiginius patvirtina centrinio šalies banko duomenys.

"Šiemet per pirmąjį pusmetį įsiskolinimas patronuojantiems bankams (be subordinuotųjų paskolų) sumažėjo 2,5 mlrd. litų, arba 6,7 proc. Įsiskolinimo patronuojantiems bankams apimčių sumažėjimui įtakos turėjo tiek bankų veiklos apimčių mažėjimas, tiek ir paskolų portfelio mažėjimas. Per pusmetį bankų sistemos turtas sumažėjo 4,3 proc., o paskolų portfelis – 6,6 proc.", – teigiama Lietuvos banko dienraščiui atsiųstame rašte. Tačiau faktinė į Skandinaviją per pusmetį nukeliavusių pinigų suma siekia apie 3 mlrd. litų.

"Švedijos bankų padalinių Lietuvoje (SEB banko, "Swedbank" ir "Nordea Bank Finland Plc" Lietuvos skyriaus) įsiskolinimas patronuojančioms grupėms per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo apie 5 proc. (1,3 mlrd. litų). Jei kalbama apie grynojo įsiskolinimo sumažėjimą, tada galima teigti, kad dukterinių bankų įsiskolinimas Švedijos patronuojantiems bankams sumažėjo apie 3 mlrd. litų", – teigia centrinis šalies bankas. Beje, būtent tokią sumą praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje veikiantys skandinavų bankų padaliniai papildomai pasiskolino iš savo pirminių bankų.

Tiesa, skandinavai atsiėmė toli gražu ne viską. Mat šiuo metu Lietuvos bankų sistema patronuojantiems bankams tebėra skolinga 34,8 mlrd. litų.

Nelaiko nervai

"Kantrybė baigia išsekti", – santykius su bankais dienraščiui apibūdino Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) vadovas Danas Arlauskas. Pašnekovas prisiminė pernykštę Ūkio ministerijos Ekonominio saugumo stiprinimo programą, kurioje Skandinavijos bankų dominuojanti padėtis rinkoje vertinama kaip potenciali grėsmė šalies ūkiui. D.Arlausko teigimu, dokumento autoriai, kuriems Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas atvirai pritaikė terminą "durnius", iš tikrųjų buvo teisūs.

"Tuo metu gal ir atrodė, kad tai pusgalviai. Bet dabar matyti, kad tą studiją rengė protingi žmonės. Vyriausybei neužteko drąsos patvirtinti programą. Jeigu ji būtų patvirtinta, manau, į dabartinę stadiją būtume įžengę kitaip, labai rimtai svarstydami, ką daryti su skandinavų bankais", – įsitikinęs LVDK vadovas.

Ragina uždėti apynasrį

D.Arlausko žodžiais, dabar bankai tiesiog atitraukia pinigus iš Lietuvos, nepaisydami padarinių šalies ekonomikai. "Jie įprato prie lengvų pinigų, prie lengvo gyvenimo, patys sukėlė šią ekonominę suirutę lengvai skolindami, nes turėjo stiprų užnugarį su dideliais pinigais. O kai sunku, liaudiškai tariant, jie neša muilą. Sakyčiau, tai amoralu", – piktinosi verslininkų atstovas.

Pasak jo, dalį kaltės dėl drakoniškų skolinimosi sąlygų turėtų prisiimti ir Vyriausybė bei Lietuvos bankas. "Jie neranda valios ir gebėjimo pastatyti juos (bankus – red. past.) į vietą", – sakė D.Arlauskas.

Esą valdžia turėtų įkurti specialią instituciją, kuri nagrinėtų verslo ir bankų ginčus ir, esant reikalui, priverstų bankus pasielgti ne taip, kaip jie norėtų. "Vyriausybė turėtų įsikišti ir sukurti tokią komisiją – neužtenka nei komercinių bankų asociacijos, nei centrinio banko. Turi būti koks nors arbitras. Nesakau, kad bankai turi skolinti visiems. Bet šiandien matome, kad jie nemotyvuotai smaugia verslą", – aiškino LVDK vadovas.

Pasak jo, vis daugiau verslininkų susiduria su bankų reikalavimais anksčiau, nei sutartas terminas, grąžinti paskolas. Bankininkai kaip to priežastį neva nurodo didelę skolinimo riziką. "Čia skandalas. Jie nori susigrąžinti pinigus ir juos išpumpuoti atgal į Skandinaviją", – į vatą žodžių nevyniojo D.Arlauskas.

SEB vadovas apsimelavo?

Vakar su premjeru Andriumi Kubiliumi susitikęs naujasis SEB banko vadovas Baltijos šalims Martinas Johanssonas drakoniškas skolinimo sąlygas aiškino Lietuvos valiutos silpnumu. Tačiau plačiau šio teiginio M.Johanssonas nepaaiškino. Tokie pareiškimai papiktino tiek verslininkus, tiek anksčiau skandinavų bankus užstojusį R.Šarkiną.

Anot D.Arlausko, "sveikai mąstančiam žmogui net neverta diskutuoti šiuo klausimu". Pašnekovo žodžiais, Latvijos ekonomikos ir lato kur kas prastesnė padėtis, tačiau latviams bankai kažkodėl skolina pigiau.

R.Šarkinas SEB vadovo pasiaiškinimus atvirai pavadino melu. "Neteisybė", – sakė Lietuvos banko vadovas. Pasak jo, dideles paskolų litais palūkanas nemaža dalimi lemia ir didžiulės indėlių palūkanos. "Jeigu už indėlį duoda 9 proc. (palūkanų – red. past.), tai jis negali skolinti už 7 ar 8 proc., jis prideda savo maržą ir duoda už 11 proc. ar panašiai. Tai, aišku, bankų kaltė", – aiškino R.Šarkinas.

Elgiasi kaip su latviais

Europos Komisija nuogąstauja, kad Švedijos bankai gali sužlugdyti tarptautinės pagalbos Latvijai sėkmę, reikalaudami iš savo antrinių bankų šioje šalyje grąžinti paskolas. Tokia informacija pateikiama slaptame dokumente, kurį pavyko gauti naujienų agentūrai "Bloomberg".

Tokius nuogąstavimus patvirtina ir Latvijos banko duomenys. Naujausioje Latvijos banko ekonomikos stabilumo apžvalgoje teigiama, kad pirmą metų ketvirtį šalies bankų įsipareigojimai užsienio finansinėms institucijoms sumažėjo 832 mln. latų (4,1 mlrd. litų).

K.Glaveckas irgi klysta

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas kiek apsiskaičiavo, kaltindamas Lietuvos komercinius bankus, kad jie taiko didžiausias palūkanas Europoje. Mat jo nurodytas skaičius – 14,5 proc. – nėra vidutinės paskolų palūkanos. Tai, kaip rodo "Eurostat" duomenys, yra suderinta ilgalaikių palūkanų norma, naudojama konvergencijai įvertinti, t. y. Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų vidutinė norma.

Vidutinė Lietuvos komercinių bankų suteiktų paskolų palūkanų norma, Lietuvos banko duomenimis, gegužę buvo 8,38 proc. Skaičius didelis, bet tikrai ne pats didžiausias Europoje.

"Kranelį" užsuko ne visiems

Verslininkai paskolų tebegauna. Tiesa, ne visi. Bankai vis griežčiau žiūri ne tik į smulkias įmonėles, bet ir į Lietuvos verslo flagmanus.

Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas ir vienos didžiausių nekilnojamojo turto bendrovių "Eika" vadovas, dienraščiui pripažino, kad dabar bankai reikalauja kur kas daugiau nuosavo kapitalo. Esą norėdamas gauti paskolą kokiam nors projektui įgyvendinti, kišenėje turi turėti bent 30 ar net 50 proc. jam reikalingų lėšų.

R.Dargis taip pat neabejoja, kad pareiškimuose apie iš Lietuvos į Skandinaviją nukeliavusius milijardus yra daug teisybės. "Kai ekonomika lėtėja, investuoti Lietuvoje nepatrauklu. Taip atsilaisvina pinigai ir jie, turbūt, per (bankų – red. past.) grupę perskirstomi, kad būtų naudingai įdarbinti. Taip, gali būti, jie "ištraukiami" iš Lietuvos", – svarstė pašnekovas.

Verslininkas čia pat pridūrė, kad dėl iškeliaujančių pinigų gali būti kalta ir valdžia, mat Vyriausybė nepersistengia gerindama mikroklimatą investicijoms.