Paskutinis Lietuvos Katalikų bažnyčią supurtęs seksualinis skandalas atskriejo iš Vilkaviškio rajono. Šventą raštą čia skaitė ne toks šventas kunigas Vytautas Kajokas. Kunigas lytiškai santykiavo su vaikų globos namų auklėtine ir susilaukė su ja vaikų, bet paslaptį nuo viešumos sugebėjo išsaugoti keliolika metų.

Perkeliama atsakomybė nepilnametei merginai, o dvasininkas paliekamas taip lyg būtų suviliotas, sumedžiotas.

„Perkeliama atsakomybė nepilnametei merginai, o dvasininkas paliekamas taip lyg būtų suviliotas, sumedžiotas. Tokiu atveju žymiai paprasčiau atrasti paaiškinimą sau, kodėl apie šiuos atvejus nepranešama policijai“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorė Milda Ališauskienė.

Bažnyčia rodo nuo šiol tokių istorijų aukoms jos durys atviros. Vilniaus arkivyskupijos Karite paruošti trys kabinetai konsultuoti nukentėjusius nuo dvasininkų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tai nebus nei apklausa, nei teisminis procesas, bet vieta papasakoti ir būti išklausytam“, – tvirtino Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Sunku būtų tikėtis, kad žmonės kreipsis dažniau pagalbos, ypač jei pagalba teikiama bažnyčios valdomoje teritorijoje

„Lietuvos katalikų bažnyčia gerokai vėluoja palyginti su Vakarų, JAV katalikų bažnyčiomis ir jų priimtais sprendimais dėl dvasininkų nederamo elgesio“, – pabrėžė M. Ališauskienė.

Patyrę kunigų išnaudojimą į arkivyskupijos iniciatyvą kol kas žiūri nedrąsiai. Per daugiau nei dvi savaites pasipasakoti niekas neužėjo.

„Sunku būtų tikėtis, kad žmonės kreipsis dažniau pagalbos, ypač jei pagalba teikiama bažnyčios valdomoje teritorijoje“, – teigė VU Teisės fakulteto docentė Ilona Michailovič.

Anot arkivyskupo G. Grušo, Lietuva pasirinko pasaulinę praktiką. Aukas išklauso ne kunigas, bet pasauliečiai specialistai, psichologai, o bažnyčia už šias paslaugas sumoka.

„Pavojaus tame nematyčiau, nes vis tiek kažkas turi finansuoti, pagrindas yra, ar skaidrus modelis, šiuo atveju, manau, kad skaidrus ir arkivyskupas aiškiai paaiškino, kodėl tai nebus kunigas, o bus pasaulietis žmogus, kodėl tai bus moteris būtent“, – sakė Prokurorų profesinės sąjungos vadovas Julius Rėksnys.

„Toks centras turi išlaikyti profesionalumą, turi padėti išklausyti, išlaikyti duomenų konfidencialumą, be abejo, aiškiai ištransliuoti, jei yra nustatyta nusikalstama veika, ji turi būti ne paslėpta, o ištirta“, – komentavo Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Pernai apklausa parodė, kad dauguma netiki bažnyčios pajėgumu išaiškinti pedofiliją, nes esą tokius atvejus ji linkusi dangstyti. Taip mano 70 procentų Lietuvos gyventojų.

„Būtų gerai, jei Generalinė prokuratūra ir Arkivyskupija pasirašytų susitarimą dėl keitimosi informacija tokio pobūdžio bylose, būtų galima ne tik labiau apsaugoti jau nukentėjusiems, bet ir užkirsti kelią tokiems atvejams ateityje“, – aiškino I. Michailovič.

„Prokuratūra lygiai taip pat turės paaiškinti išdėstyti, jeigu buvo kreiptasi, ar pradėtas tyrimas, jei ne, tai kodėl, duomenų nepakanka, ar senatis suėjusi, komunikuoti visuomenės akyse – būtina“, – tvirtino M. Kukaitis.

Anot Vilniaus arkivyskupijos, jei aukas konsultavę pasauliečiai matys poreikį, informaciją perduos vyskupui ir tyrėjams.

„Jei yra nusikaltimas su nepilnamečiu, yra prievolė kreiptis“, – patikino G. Grušas.

Prokuroras abejonių neturi, kad bažnyčia ne trukdys, o padės dirbti teisėsaugai.

„Dėl to bendradarbiavimo net neabejoju, kad jis bus“, – sakė J. Rėksnys.