„Mes gauname informaciją, tai buvo ir keli konkretūs pavyzdžiai, apie veikiančius politikus, ir mes einame ją tikrinti. Tam, kad ją patikrintumei, tu turi pasitikrinti per registrus, teisės aktus, apklausti žmones, suteikti atsakymo teisę – ir tik tada ją skelbti. Tuo pat metu, kai kada pastebėdavau, kad ta informacija dažnai išeina viešo klausimo forma: patvirtinkite arba paneikite“, – laidoje, skirtoje projektui „Žiniasklaidos kartų liudijimai su seniausiu žiniasklaidos kanalu ELTA“, teigė V. Beniušis.

„Tos lenktynės dėl dėmesio, dėl eterio kartais rodo, kad kiekybe imama rūpintis labiau nei kokybe. Iki galo nepatikrinta informacija dabar į eterį patenka daug greičiau negu tada, kai mes turėjome prabangos neskubėti ir labiau ją tikrinti“, – akcentavo jis.

Be to, V. Beniušis tikino pasigendantis atskirų žiniasklaidos priemonių atsakomybės už tam tikras publikacijas.

„Aš kartais pasigendu atsakomybės. Viena yra užduoti viešą klausimą, gavus informaciją, ar jūs šįryt gėrėte japonišką viskį, o kitą – patikrinti, ar žmogus tikrai gėrė japonišką viskį ir apie tai parašyti faktą jau išsiaiškinus ir suteikus atsakymo teisę“, – dėstė buvęs Eltos žurnalistas.

„Šiek tiek stebiu tam tikrą nenorą pripažinti klaidas, nenorą jas taisyti. (...) Yra tas vajus, žiurkių lenktynės, kuriose atsakomybės, man, norėtųsi daugiau“, – akcentavo jis.

Publikacijos apie I. Ruginienės santykius su kaimynais tenkina visuomenės interesą

Visgi, aptardamas žurnalistų darbą politinių aktualijų kontekste, V. Beniušis pripažino, kad pastaruoju metu kyla diskusijų, ką galima laikyti visuomenės interesu.

Socialdemokratams pradėjus iš naujo formuoti koaliciją ir į premjeres pasiūlius tuometinę socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę, žiniasklaidoje pasirodė įvairių publikacijų apie naująją Vyriausybės vadovę. Tarp jų buvo ir publikacijų ar reportažų, kuriose nuomonę apie premjerę ir santykius su ja apibūdino I. Ruginienės kaimynai. V. Beniušis svarsto, kad toks turinys tenkina visuomenės interesą. Pasak jo, kaimynų pasakymai ar I. Ruginienės būsto vertės aprašymas leidžia gyventojams susidaryti nuomonę apie naująją premjerę.

„Dėl tokių asmenų kaip premjerė, turime žmonėms atspindėti jos asmenybę. Dėl to, aš manau, kad normalu yra užduoti klausimus kiek žmogus lankosi bažnyčioje, kaip jis sutaria su kaimynais, kokie yra jo hobiai, kokias jis knygas skaito, kur jis turi savo būstą“, – dėstė V. Beniušis.

„Apibūdinti namą, kokio dydžio name gyvena, kokia jo vertė – tai normalu, nes leidžia susidaryti nuomonę apie žmogų, kaip apie asmenybę. Netgi jo šeiminė padėtis, visa tai formuoja žmones ir einant į aukščiausias pareigas tu turi būti peršviečiamas žmogų“, – pabrėžė jis.

Visgi, svarsto žurnalistas, tokiais atvejais žiniasklaida turi neperžengti tam tikrų ribų.

„Yra tam tikri intymūs dalykai, kur tikrai nelįsi. Pro langą fotografuoti pusryčius darančios premjerės – tikrai nereikia“, – sakė V. Beniušis.

„Aš kiekvienam žurnalistui sakau, jus kiekvienas sau turite atsakyti, kur čia yra visuomenės interesas, jeigu jo nėra ir tai yra smalsumo tenkinimas – nerašykite“, – akcentavo jis.

Tačiau, anot V. Beniušio, nėra nustatytos formulės, kur brėžiama riba tarp visuomenės intereso ir viešų asmenų teisės į privatumą. Visgi, prisimindamas buvusio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vilos Graikijoje istoriją, žurnalistas tikino, kad tuomečio užsienio reikalų ministro turimas nekilnojamasis turtas atitinka visuomenės interesą.

„Gabrielius Landsbergis laikėsi pozicijos, kad yra deklaruotas būstas ir nereikia jokių detalių atskleisti. Aš manau, kad šalį, kuriame yra tas deklaruotas būstas – reikėjo atskleisti. Tai vis tiek buvo užsienio reikalų ministras ir santykiai su užsienio valstybėmis gali būti reikšmingas dalykas. Tai yra visuomenės interesas, nes šis skaidrumas gali užtikrinti galimų interesų konfliktų prevenciją“, – svarstė V. Beniušis.

„Turime atsakyti į klausimą, ar ta konkreti informacija apie žmogų, atskleidžia savybes, kurios yra svarbios jam einant pareigas. Jeigu atsakymas yra taip – redaktorius gali uždegti žalią šviesą“, – pabrėžė žurnalistas.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.