Seimas linkęs sutikti ne su visais Vyriausybės pasiūlymais dėl jau antro šiemet biudžeto karpymo – parlamentarai nepritarė, kad bazinis atlyginimas politikams, teisėjams ir pareigūnams būtų sumažintas maždaug dešimtadaliu.

Smarkiai didinamas deficitas

Antradienį finansų ministras Algirdas Šemeta beveik visą dieną praleido Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnoje. Ministras jau antrą kartą šiemet pateikė visą krūvą Vyriausybės pasiūlymų dėl biudžeto karpymo ir jį lydinčių aštuonių su mokesčiais, algomis ir išmokomis susijusių įstatymų pataisų. Pirmąkart biudžetas buvo tikslinamas gegužę.

Valstybės biudžeto pajamas siūloma sumažinti 2 mlrd. litų – nuo 22,879 mlrd. iki 20,925 mlrd. litų. Išlaidos mažinamos 255 mln. litų – nuo 25,822 mlrd. iki 25,567 mlrd. litų. Biudžeto deficitas didinamas net 1,7 mlrd. litų, iki 4,642 mlrd. litų. Gerokai didinamos ir Vyriausybės galimybės skolintis – grynojo skolinimosi limitas paauga nuo 5,85 mlrd. iki 9,45 mlrd. litų.

Parlamentarai liepos 14 d. pirmą kartą žada svarstyti biudžeto pataisas ir planuoja jas priimti liepos 23-iąją.

Iš pradžių nenorėjo karpyti vasarą

"Staigus ekonominės padėties pasikeitimas reikalauja skubių sprendimų", – Seimo posėdyje teigė A.Šemeta.

Esą Vyriausybė dar visai neseniai nebuvo linkusi jau birželį teikti biudžeto pataisų Seimui ir norėjo atidėti jas bent iki rugsėjo. Tačiau išanalizavę valstybės finansų padėtį gegužę ir birželio pradžioje, išklausę ekspertų rekomendacijas, taip pat padiskutavę valdančiojoje koalicijoje ministrai vis dėlto apsisprendė pasiūlyti dar kartą karpyti biudžetą jau vasarą.

A.Šemeta teigė, kad vienas pagrindinių ekonominės politikos tikslų yra kaip įmanoma skubiau atitikti Mastrichto kriterijus, kurie lemia, ar šalis gali įsivesti eurą: "Narystė euro zonoje yra strateginis Lietuvos tikslas, jei jis būtų pasiektas, tai užtikrintų ilgalaikį finansų stabilumą. Nuoseklus ir tvirtas artėjimas prie narystės euro zonoje sutvirtintų rinkų ir investuotojų pasitikėjimą Lietuva, sumažintų rizikos priedus."

Vyriausybė tikisi, kad biudžeto pataisos įsigalios nuo rugpjūčio 1-osios.

Nesutiko mažinti bazinės algos

Tačiau ne visi Vyriausybės siūlymai sulaukė parlamentarų pritarimo.

Antradienį vakare Seimo nariai netikėtai nepritarė įstatymo projektui, pagal kurį nuo rugpjūčio 1-osios iki metų pabaigos turėjo mažėti politikų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis.

Vyriausybė siekė, kad politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis nuo rugpjūčio būtų sumažintas nuo 475 iki 430 litų. Esą toks "algų taupymo" režimas galiotų iki 2010-ųjų pradžios.

Bet tik 25 Seimo nariai sutiko su tokiu Vyriausybės siūlymu. Daugiau buvo pasisakiusių prieš arba susilaikiusių – iš viso 29. Tad neužteko balsų pritarti projekto pateikimui.

Bet pasiūlymas nebuvo galutinai atmestas. Įstatymas grąžintas Vyriausybei tobulinti. Todėl yra tikimybė, kad iki kol bus priimtos biudžeto pataisos, Ministrų kabinetas dar kartą teiks tą patį projektą, tik galbūt su kitokiais skaičiais. Užsimenama apie bazinės algos mažinimą iki 435 ar 440 litų.

Pagal šį projektą turėtų mažėti ir pačių parlamentarų atlyginimas.

PVM didinimas – be entuziazmo

Didelio entuziazmo nekelia ir Vyriausybės siūlymas 2 punktais – nuo 19 iki 21 proc. – padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Seimas pritarė atitinkamų įstatymo pataisų pateikimui: už balsavo 61 Seimo narys, prieš – 20, susilaikė 13 parlamentarų. Paskui Seimas pataisas svarstys liepos 14-ąją, o jas priėmus, didesnis PVM įsigaliotų nuo rugpjūčio 1-osios.

Dalis valdančiųjų pritarė tokio Vyriausybės pasiūlymo pateikimui su sąlyga, kad dar bus diskutuojama, ar tikrai verta didinti PVM, ar nereikėtų nustatyti kitokių šio mokesčio taisyklių. Pavyzdžiui, liberalcentristai ir Tautos prisikėlimo partija siūlo pagrindinį PVM tarifą didinti iki 20 proc., bet nustatyti dar du tarifus – 10 proc. PVM būtų imamas už vadinamąsias komunalines paslaugas, 5 proc. mokestis būtų taikomas žemės ūkio produkcijai, vaistams, spaudai, transportui, apgyvendinimo paslaugoms.

Pasak finansų ministro, iki 21 proc. padidinę PVM, priartėtume prie kaimynų. Dabar Latvijoje PVM siekia 21 proc., Lenkijoje – 22 proc., Estijoje – 20 proc.

Pakeitė nuomonę dėl lengvatų

Nenorom pradedami svarstyti PVM didinimą, parlamentarai entuziastingai pritarė, kad kai kurios lengvatos šiam mokesčiui būtų pratęstos iki kitų metų pabaigos. Šiemet liepos 1-ąją turėjo būti baigtas taikyti lengvatinis 5 proc. PVM tarifas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms bei 9 proc. tarifas knygoms ir neperiodiniams leidiniams.

Tačiau Seimo nariai vienbalsiai pritarė Vyriausybės siūlymui šiuos PVM lengvatinius dydžius taikyti iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Keli parlamentarai rėmė A.Šemetą prie sienos, prašydami atskleisti, kas pakeitė jo ir visos Vyriausybės poziciją dėl PVM lengvatų galiojimo. "Jei pripažintumėte, kad didinti PVM buvo klaida, galėtume lengviau susišnekėti", – ironizavo socialdemokratas Juozas Olekas. Jis siūlė lengvatą įteisinti ne dar pusantrų metų, o visam laikui.

Iki šių metų rugpjūčio pabaigos galios ir lengvatinis PVM šilumai. Ar jis galios vėliau, Vyriausybė kol kas nėra priėmusi sprendimo.

Sumažės motinystės pašalpų ribos

Seimas ėmėsi svarstyti įstatymo projekto pataisą, mažinančią motinystės pašalpų ribas. Bet parlamentarai nėra tikri, ar šis Vyriausybės pasiūlymas bus tikrai priimtasā

Pagal projektą kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės pašalpoms apskaičiuoti negalėtų viršyti 3720 litų, neatskaičius mokesčių. Nesumokėta socialinio draudimo pašalpos dalis būtų išmokama 2012–2014 m.

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio, tai paliestų vos 10 proc., arba 4 tūkst. motinų, tačiau pašalpos būtų nubrauktos tiek jau jas gaunančioms mamoms, tiek dar negimusiems kūdikiams. "Sprendimas pateiktas diskusijai. Aš asmeniškai manau, kad reikia ieškoti visų įmanomų rezervų, bet kitose ne mažiau jautriose sferose galimybių mažinti nebėra. Nežinau, iš ko dar galima būtų atimti", – sakė R.Dagys.

Pasiūlymas sulaukė nevienareikšmės parlamentarų reakcijos. "Iš tikrųjų baisi padėtis valstybėje, jei turime skolintis iš vaikų, kuriems dar tik metai ar kurie dar tik turi gimti. Kaip supratau, jūs pats manote, kad įstatymas "nepraeis", o jei netyčia "praeitų", ar sutiktumėte, kad ir ministrams būtų sumažinti atlyginimai, o skola grąžinta vėliau?" – replikavo Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys. Socialinės apsaugos ir darbo ministras atšovė, kad tokią galimybę būtų galima svarstyti.

Nepaisant nuomonių įvairovės, salėje buvę parlamentarai šio įstatymo projektui po pateikimo pritarė. Už balsavo 35 Seimo nariai, prieš 20, susilaikė 7. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – liepos 9-oji.

Pensijos – mažės, pensinis amžius – ilgės

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir kandidatė į finansų ministrus Ingrida Šimonytė neatmeta, kad gelbėjant skylėtą "Sodros" biudžetą teks mažinti pensijas. Be to, numatyta ilginti pensinį amžių.

A.Kubilius antradienį pareiškė, jog pensijos kol kas nebus mažinamos, nors ir neatmetė tokios galimybės ateityje. Premjero teigimu, jo nuomonė dėl pensijų mažinimo paaiškės tuomet, kai tai bus aptarta Vyriausybėje. "Kol kas nesvarstome tokių klausimų. Kai sakau, jog nesvarstome, tai nereiškia, kad nesvarstysime jų prabėgus kuriam laikui", – sakė jis.

I.Šimonytė irgi neatmetė, kad sunki finansinė padėtis gali priversti mažinti visas socialines išmokas, įskaitant ir pensijas. "Manau, kad valstybė turėtų peržiūrėti visas "Sodros" biudžeto išmokas. Reikės gerokai pasukti galvas ir rasti politinį sutarimą dėl to, kaip subalansuoti pajamas ir išlaidas socialinio draudimo fondo biudžete bent jau vidutiniu laikotarpiu. Galiu tik pakartoti, kad šiandien neturime jokio lengvo recepto, kaip galėtume ką nors pakeisti, nes mūsų lūkesčiai tokie dideli ir bet koks pakeitimas žmonių yra priimamas kaip asmeninė nuoskauda", – sakė ji prieš kelias dienas.

Anot premjero, Lietuvoje turėtų būti pamažu ilginamas pensinis amžius, kol pasieks 65 metus. A.Kubilius interviu Lietuvos radijui sakė, kad ilginti pensinį amžių verčia ir demografinė padėtis.

Ekspertai pripažįsta faktą, kad Lietuvoje pensinis amžius yra vienas iš mažesnių ES, todėl ir siūloma palaipsniui – po porą mėnesių kas pusę metų ar kas metus – didinti pensinį amžių, kad jis pasiektų europietišką standartą – 65 metus.

Paklaustas, ar pensinis amžius būtų pradėtas ilginti nuo kitų metų sausio 1-osios, premjeras tikino, jog kol kas joks konkretus sprendimas nėra priimtas, bet teigė, kad to ilgai atidėlioti tikrai nebūtų verta.

Neilginti pensinio amžiaus reikalauja profesinės sąjungos.

Šiuo metu moterys Lietuvoje į pensiją išeina 60 metų, vyrai – 62,5 metų.