Bulviadienis Nasrėnuose

Šeštadienį Nasrėnuose (Kretingos raj.) vyko didelės iškilmės, skirtos 200-osioms bulvių atsiradimo Žemaitijoje metinėms paminėti.

Vyskupas Motiejus Valančius savo raštuose yra konkrečiai nurodęs, kada ir kaip Žemaitijoje atsirado bulvės. Tai įvykę 1806 metais, kai pasiturintis ūkininkas iš Nasrėnų Pilypas Drazdauskis parsivežęs iš Klaipėdos penkias „kartopeles“, kurias gavo iš vokiečio, tačiau nežinojo, kaip su jomis apsieiti. Pamokė kitas vokietis, kuris atvažiavo iš Liepojos linų pirkti. Taip bulvės ir paplito, gavo didžiulį žemaičių pripažinimą, jas imta vadinti antrąja duona.

Pagerbti bulvę, taip svarbią žemaičių gyvenime, paragino profesorius etnologas iš Vilniaus Libartas Klimka. Idėją palaikė žemaičių kultūros gaivintojas Juozas Vyšniauskas iš Skuodo ir kretingiškis tautodailininkas Alfonsas Skiesgilas, jau bebaigiąs sumeistrauti bulvei medžio paminklą. Visą šventę organizavo Kretingos rajono kultūros centras, vadovaujamas Konstancijos Macienės.

Į Nasrėnus pakviestas biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Rainys papasakojo apie bulvių kilmę, jos rūšis ir naudą, apie jų vietą įvairių tautų gyvenime. Šventosios girininkas Rimantas Kviklys priminė ypatingą žemaičių prieraišumą prie bulvių.

Toliau vyko šventinės linksmybės su vaidinimais, muzikantais, šokėjais, pasakoriais. Netrūko ir vaikų. Jie čia pat piešė bulviakasį. Rajono tautodailininkės ir seniūnijų bendruomenės rengė bulvinių patiekalų parodas su vaišėmis.

M.Valančiaus gimtinės – muziejaus vadovas Algis Čėsna džiaugėsi pilnu kiemu svetelių, kvietė dažniau pasisvečiuoti kaime, kuris davė tautai ne tik didįjį Valančių, bet ir bulves.