Premjeras socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius pabrėžia pavardžių rašymo įstatymo aktualumą ne tik lenkų tautinei mažumai, bet pirmiausia patiems lietuvaičiams. Tuo metu apie galimas pataisas dėl vietovardžių rašybos premjeras neužsimena, teigdamas, kad tokie sprendimai šiuo metu nereikalingi.

„Nereikia šito įstatymo projekto (dėl pavardžių rašymo - BNS) sureikšminti ir aiškinti, kad to reikia tik lenkų bendruomenei, kiek turiu pastaruoju metu gautų pareiškimų, daugiausia jų yra iš lietuvaičių, kurios yra ištekėjusios už užsieniečių ir reiškia didžiulius priekaištus, kad joms neleidžia turėti vyro pavardės“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Butkevičius.

Pasak jo, dabar galiojanti pavardžių rašymo tvarka daliai tautiečių sukelia problemų sprendžiant turtinius ir kitus juridinius klausimus.

Tačiau klausiamas apie galimas pataisas dėl dvikalbių vietovardžių užrašų, Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad šiuo atveju jokių sprendimų kol kas nereikia.

„Dėl šito failo (vietovardžių rašymo keliomis kalbomis - BNS) reikalinga atskira diskusija, tikrai šiuo metu nereikėtų priimti jokių sprendimų“, - teigė A.Butkevičius.

Premjeras anksčiau BNS yra sakęs, jog Lietuvoje neturėtų būti dvikalbių lentelių su vietovardžių ir gatvių pavadinimais.

Viešus užrašus dviem kalbomis lenkų gyvenamose vietose siekia įteisinti socialdemokratų valdančiosios koalicijos partneriai Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šiuo metu ant kai kurių namų Vilniaus, Šalčininkuose rajonuose dvikalbiai užrašai pakabinti nelegaliai, nepaisant teismų nurodymų juos nuimti.

Pernai gruodžio 23 dieną Vilniaus apygardos teismas sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdančiam Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslovui Daškevičiui skyrė po 100 litų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismo sprendimas nevykdomas nuo 2008 metų rugsėjo, todėl susidarė 43 tūkst. 400 litų bauda. Ji kol kas nesumokėta.

A.Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytas įsipareigojimas parengti Tautinių mažumų įstatymo projektą ir išspręsti gatvių bei vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgdami į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

Konvencijoje numatyta, kad „šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis“.

Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad ši nuostata nereiškia reikalavimo būtinai įteisinti dvikalbius užrašus, ir yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Seime svarstomas Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuriuo siūloma leisti dvikalbes lenteles tautinių mažumų gyvenamose teritorijose, bet dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai jį sukritikavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimo išvakarėse socialdemokratai taip pat užregistravo įstatymo projektą, kuris leistų vardus ir pavardes rašyti originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant ir tokias raides kaip w, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.