Antradienį Seimas galutinai balsuodamas dėl Valstybės tarnybos įstatymo pataisų atsisakė nuostatos, kuria būtų uždrausta valstybės tarnautojais būti buvusiems KGB agentams.

Už įstatymo pataisų priėmimą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo vienas, 43 parlamentarai balsuodami susilaikė.

Antradienį per pataisų priėmimo procedūrą parlamentarai neprieštaravo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimui pritarti socialdemokratės Mildos Petrauskienės siūlymui atsisakyti nuostatos dėl buvusių KGB darbuotojų.

Balandžio pabaigoje svarstydamas šio įstatymo pataisas Seimas buvo įrašęs nuostatą, kad asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negalėtų eiti valstybės tarnautojo pareigų, jeigu dirbo ar tarnavo kadriniu KGB darbuotoju, priklausė KGB rezervui, slapta bendradarbiavo su sovietų specialiosiomis tarnybomis.

Seimo Teisės departamentas buvo pareiškęs abejonių, kad liberalės Dalios Kuodytės siūlymas dėl buvusių KGB darbuotojų gali neatitikti konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų.

Parlamentarai ketvirtadienį taip pat priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kad jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai surinko vienodą balų skaičių, pirmenybė teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Kai kurie parlamentarai šią nuostatą vadino diskriminacine, antikonstitucine.„Darbiečio“ Kęstučio Daukšio teigimu, „valstybę ginti - kiekvieno vyro pareiga, vaikus gimdyti - kiekvienos moters pareiga“, todėl negalima išskirti ir skatinti vienos kategorijos žmonių.Konservatorius Česlovas Stankevičius siūlė neperlenkti lazdos dėl diskriminacijos.

„Su ta diskriminacija neišeikime iš sveiko proto. Yra kalbos, mokslo, išsilavinimo reikalavimai. Tada galima aiškinti, kad tie, kurie nebaigė universiteto, yra diskriminuojami. Karo tarnyba yra konstitucinė pareiga“, - sakė jis.

Ketvirtadienį priimtos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos taip pat numato, kad tarnybinį patikrinimą dėl padaryto nusižengimo bus privalu atlikti iki pabaigos, net jeigu jį padaręs asmuo išėjo iš darbo. Informacija apie atliktą tyrimą ir nuobaudą, kuri priklausytų, bus kaupiama Valstybės tarnautojų registre.

„Jeigu toks asmuo nuspręstų grįžti į valstybės tarnybą, būtų atsižvelgta į tai ir sprendžiama, ar jį galima priimti“, - BNS sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.

Parlamentarai taip pat išplėtė nuostatą, kas laikoma šiurkščiu valstybės tarnautojo pažeidimu. Be šiuo metu galiojančių aplinkybių, šiurkščiu pažeidimu bus laikomas buvimas viešoje vietoje ne darbo metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

Taip pat įteisinta, kad vertinant valstybės tarnautojų veiklą būtų atsižvelgiama į pasiektus rezultatus.Įstatyme numatyta, jog pakaitiniais tarnautojais pirmiausia bus priimi buvę valstybės tarnautojai, turintys teisę atkurti šį statusą, dėl etato mažinimo atleisti tarnautojai.

„Taip susiaurinama galimybė priimti asmenis iš gatvės be konkurso, nepatikrintus asmenis“, - sakė V.Kurpuvesas.Parlamentarai taip pat nusprendė pakeisti Valstybės tarnybos departamento pavaldumą. Ši įstaiga iš Vidaus reikalų ministerijos bus perkeltą Vyriausybės žinion.Pagal priimtą įstatymą, „Valstybės tarnybos departamentas yra valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką valstybės tarnybos srityje ir ją įgyvendinanti“.

Departamento direktorių skirs nebe vidaus reikalų ministras, o Vyriausybė ministro teikimu. Departamento direktoriaus kadencija truks ketverius metus, o tas pats asmuo į šias pareigas negalės būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.V.Kurpuvesas pabrėžė, kad šiek tiek bus centralizuota valstybės tarnautojų atranka, todėl tarp Valstybės tarnybos departamento funkcijų įrašyta pareiga tikrinti pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus, užsienio kalbos mokėjimą.

„Konkrečius pretendento gebėjimus antruoju etapu tikrintų jau įstaiga, kuri ieško darbuotojų“, - sakė komiteto pirmininkas.