Antradienį Seimas bendru sutarimu po pateikimo pritarė tai numatančioms Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisoms. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, į posėdžių salę jis grįš pavasario sesijoje.

Šį siūlymą registravęs Seimo pirmininkas, buvęs policijos vadovas Saulius Skvernelis tvirtino, kad 1991 metais per Sausio įvykius daug Lietuvos policijos akademijoje dirbančių pareigūnų, dėstytojų, studentų davė priesaiką ir gynė parlamentą, tačiau jie negali pretenduoti į laisvės gynėjo statusą, nes vėliau jie prilyginti ne policijos, o vidaus tarnybos pareigūnams.

Pasak S. Skvernelio, jo teikiamas projektas yra neteisybės ištaisymas.

Jis siūlo laisvės gynėjo statusą suteikti Lietuvos policijos akademijos pareigūnams ir klausytojams (studentams), kurie 1990 metų kovo 11 dieną–1991 metų rugpjūčio 21 dieną Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui bei vientisumui, buvo davę priesaiką.

Anksčiau šis statusas suteiktas buvusiems policijos, muitinės, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus, Valstybės saugumo departamento pareigūnams, Lietuvos šaulių sąjungos nariams.

Seimo narys Arvydas Pocius antradienį sakė galįs paliudyti, kad tarp parlamento gynėjų buvo policijos kursantų ir pareigūnų, tačiau jis kėlė klausimą, ar laisvės gynėjo statusas nebus suteiktas ir buvusiems akademijos dėstytojams, studentams, kurie davė pareigūno priesaiką, bet Sausio įvykiuose nedalyvavo.

Pasak S. Skvernelio, norintieji gauti minėtą statusą privalės pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jie 1990 metų kovo 11 dieną–1991 metų rugpjūčio 21 dieną Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą.

Minimu laikotarpiu sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.