Mokytojas – ekrane

Vilniaus Ozo gimnazijos moksleivė Ieva Klimavičiūtė ruošia mokytojos užduotus namų darbus, atsiskaitinėja už jai skirtas užduotis. Tiesa, už jos lango – Monmartras, Paryžius.

Ievos mama Goda pasakoja, kad dukra nuotoliniu būdu kol kas mokosi tik lietuvių kalbos. Ji turi visų metų mokymo programą, mokytoja užduoda įvairias užduotis, nustatytas laikas, iki kada reikia atsiskaityti už kiekvieną pamoką. Su mokytoja bendrauja elektroniniu paštu ir skaipu.

"Nuotoliniu būdu Vilniaus Ozo gimnazijoje mokosi ne pavieniai mokiniai – tokių 1,5 tūkst., nuo pirmokų iki pat abiturientų, ir kasmet jų daugėja", – pasakoja gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilda Skairienė. Užsienyje gyvenančių mūsų piliečių atžalos čia mokosi lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos, etnokultūros. Visų dalykų nuotoliniu būdu mokosi vaikai, kuriems tai rekomenduoja gydytojai, taip pat gabūs jauni sportininkai, suaugusieji, nebaigę mokyklos savo laiku, ar mokiniai, kuriems toks mokymosi būdas paprasčiausiai geriau tinka.

Štai vilnietė Rasa Krasauskaitė pasakoja, kad jos sūnus – jau abiturientas, o toks šiuolaikiškas mokymosi būdas jam labai tinka ir patinka. "Paauglystėje norisi laisvės, tad jam patinka, kad gali atlikti užduotis kada nori, svarbu laiku atsiskaityti. Namie jam geriau nei klasėje pavyksta nesiblaškyti ir susikaupti. Jam patinka individualus pedagogo dėmesys, ir mokydamasis nuotoliniu būdu jo susilaukia", – privalumus vardija R.Krasauskaitė, dar pridurdama, kad ne kiekvienam vaikui drąsu atsakinėti prieš klasę, tad jautresniems vaikams nuotolinis mokymas – labai geras būdas.

Ji drąsina kitus tėvelius: jei dabar teks ir jų vaikams mokytis nuotoliniu būdu, tai tikrai nėra sudėtinga, nes šiais laikais visi jie moka naudotis moderniomis technologijomis, o taip mokytis jiems turėtų patikti.

"Dabar ugdymo procesas nuotoliniu būdu gelbės visą Lietuvą", – tikisi ir jau beveik devyniolika metų šį metodą taikančios sostinės Ozo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.

Turinys toks pat

V.Skairienė pasakoja, kad nuotoliniame mokyme, kaip ir kontaktiniame, kiekvienam mokomajam dalykui yra paruošta tiek pamokų, kiek reikalauja visas atitinkamos klasės ugdymo planas. Pamokų tvarkaraštis savo struktūra analogiškas tradiciniam savaitiniam pamokų tvarkaraščiui. Kiekvieną pamoką vaikai konsultuojami, vertinami, atlieka užduotis, gauna namų darbus ir t.t., skirtumas tik tas, kad nuotolinio mokymo mokiniai gali atlikti užduotis bet kuriuo paros metu ir bet kurią savaitės dieną.

Pamokos interaktyvios, mokinių darbai vertinami ir recenzuojami komunikuojant elektroniniu paštu ir skaipu. E-pamokose daug vaizdo ir garso medžiagos, savikontrolės ir kontrolinių darbų testų, papildomų interneto adresų. Mokymui naudojama virtualioji mokomoji aplinka "Moodle". Į ją įkelta 12 750 pamokų, apie 2 tūkst. kontrolinių testų, apie 9 tūkst. vaizdo paskaitų, kitų e-mokymo priemonių. Čia yra visos kiekvieno mokytojo pamokos, pavyzdžiui, jei septintokams per metus yra 182 lietuvių kalbos pamokos, tai tiek jų ir sukelta į sistemą. Čia yra ir mokytojų vaizdo komentarai, visa su pamoka susijusi medžiaga. Mokytojai sukuria segtuvus, į kuriuos mokiniai siunčia savo namų darbus, atliekami kontroliniai darbai ir testai, yra priemonės įvertinti darbus, mokytojai mato, kokias mokinys atliko užduotis, kiek laiko užtruko. Jei kyla abejonių, ar vaikas pats atliko užduotį, jis privalo atsiskaityti mokytojui akivaizdžiai.

Žinoma, mokykla – ne tik žinioms gauti, bet ir mokytis bendrauti, dirbti komandoje. V.Skairienė aiškina, kad taip yra ir nuotoliniame mokyme: pamokos čia nėra individualios – jos dėstomos visai nuotolinei klasei, o jose mažiausiai 28 mokiniai. Jie tarpusavyje bendrauja konferenciniu metodu, drauge kuria projektus, atlieka užduotis poromis, bendrauja mokytojos sukurtoje grupėje socialiniuose tinkluose, skaipu, konsultuojasi su mokytoja.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminus mokiniai laiko pagal egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką. Lietuvių kalbos ir matematikos dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus galima laikyti skaipu, o egzaminus būtina laikyti jau nebe virtualiuoju būdu.

Užtenka ir telefono

Jau pasigirdo nuogąstavimų, kad dėl koronaviruso priverstiniu galintis tapti nuotolinis mokymas strigs dėl tam tinkamų priemonių stygiaus. Ilgametę patirtį šioje srityje turinčios Ozo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ramina: tikrai nereikia gąsdintis – tereikia kompiuterio, galima naudoti ir mobilųjį telefoną.

"Šiais laikais yra visos galimybės mokiniui bendrauti su mokytoju nuotoliniu būdu, o jie gali nusifilmuoti pamoką ir ją įkelti į virtualiąją erdvę, gali skirti užduotis ir per elektroninį dienyną. Dėl koronaviruso uždarius mokyklas atverti visi elektroniniai šaltiniai: "EDUKA klasė", leidyklos leidžia naudotis savo skaitmeniniais vadovėliais, prieinamos elektroninės pratybos, atviros visos virtualiosios bibliotekos. Mokiniai gali gauti visavertį mokymą", – mano V.Skairienė.

Beje, ar mokymosi rezultatai analogiški kaip bendraamžių, kurie mokosi įprastinėse klasėse? V.Skairienė sako, kad pasiekimai priklauso nuo to, kodėl vaikas mokosi nuotoliniu būdu. Nors kai kurių pasiekimai prastesni, bet džiuginantys, nes neįgalūs ar sergantys vaikai be galimybės mokytis nuotoliniu būdu visai negalėtų baigti mokyklos. Nemažai tokių vaikų turi psichologinių ar psichinių, kiti – judėjimo problemų, yra sergančių onkologinėmis ligomis. Jiems toks mokymas – išsigelbėjimas. Bet yra labai gabių vaikų, kurie mokosi nuotoliniu būdu, nes jiems netinka įprastinis mokymasis su visais, jie daugiau individualistai. Jie ypač gerai mokosi, dalyvauja olimpiadose, puikiai išlaiko egzaminus. Žinoma, yra ir vidutiniokų. Tad ne mokymosi per atstumą būdas lemia rezultatus.

Dabar ugdymo procesas nuotoliniu būdu gelbės visą Lietuvą.

Mokytis teks ir mokytojams

V.Skairienė neabejoja, kad, nepaisant kai kurių mokytojų nuogąstavimų, jie tikrai sugebės mokyti vaikus nuotoliniu būdu: "Jei sugebame save fotografuoti ir filmuoti mobiliuoju telefonu, tai atsisėdus prieš kompiuterio ekraną joks sudėtingumas mokytojui išaiškinti pamoką, nurodyti resursus, kuriais mokiniai gali naudotis, pateikti užduotis, pakonsultuoti."

Tiesa, pripažįsta V.Skairienė, nuotolinio mokymo būdu mokantis mokytojas patiria daugiau laiko sąnaudų, jis turėtų būti ne tik geras savo srities specialistas, bet ir turėti pakankamai didaktinių žinių, kaip perteikti dėstomą medžiagą mokiniui, kuris yra kitoje kompiuterio ekrano pusėje. Svarbios ir kompetencijos IT srityje, nes medžiagos pateikimo forma – specifinė: mokytojai turi kurti vaizdo medžiagą, interaktyvias lenteles, grafikus, tai reikia įgarsinti, paaiškinti.

Nors sostinės Ozo gimnazijoje nuotolinio mokymo imtasi prieš beveik devyniolika metų, bet, pabrėžia direktoriaus pavaduotoja, visi pedagogai ligšiolei nuolat mokosi. Žinių reikia labai įvairių: pavyzdžiui, mokėsi ne tik nuotolinio mokymo specifikos, bet ir Dailės akademijos specialistai juos konsultavo, koks turi būti internetu pateikiamos medžiagos dizainas, šriftas. Laimėtas ES finansavimas trims projektams padėjo sukurti šiuolaikinę techninę, programinę, dalykinę ir metodinę nuotolinio mokymo bazę.

Iššūkis gal būti į gera

Dabar, kai dėl koronaviruso nuotolinio mokymo teks imtis visoms mokykloms, pasak V.Skairienės, Vilniaus Ozo gimnazija siūlo pasidalyti savo patirtimi su kolegomis, paaiškinti, kaip organizuoti darbą, gimnazijos technikai rengia instrukcijas, kaip tai padaryti techniškai.

"Dabar dvi savaitės mokinių atostogų – geras laikas mokytojams pasirengti kitokiam mokymui, ir ne tik dabar, koronaviruso akivaizdoje, bet ir ateityje paįvairinti pamokas, skirti netradicinius namų darbus, nes pamoka-paskaita nusibodusios, šios kartos mokiniams neįdomios. Naujos patirtys gali atverti šiuolaikiškas ugdymo perspektyvas. Tai neturėtų gąsdinti mokytojų, nes jie turi žengti koja kojon su technologijų pažanga, su visa švietimo raida. Taip, tai mokytojams išbandymas, bet jis gali būti į gera", – mano V.Skairienė.

Ir dabar emokykla.lt tinklalapyje mokytojai, Vilniaus universiteto dėstytojai yra įkėlę puikių paskaitų. Tai pedagogų entuziastų darbas, bet dabartinės aplinkybės gal paskatins ir kitus pedagogus tuo pasinaudoti, pasidalyti ir savo patirtimi. "Gal tai bus inspiracija visiems pasitempti, pasidalyti savo patirtimi. Kiekvienas tai gali padaryti, nes mūsų mokytojai išradingi ir kūrybingi", – neabejoja Ozo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.

Kaip informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dabar nuotolinį mokymą vykdo šešios ugdymo įstaigos: Vilniaus Ozo gimnazija, Šiaulių Simono Daukanto gimnazija ir "Sandoros" progimnazija, Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras. Ministerija pažymi, kad ir be koronaviruso tokių įstaigų skaičių planuota plėsti.