Profesinės sąjungos, trečiadienį neketinančios pasirašyti Nacionalinio susitarimo, jį vadina optine apgaule ir teigia, kad jam pritariantys susivienijimai neturi atstovaujamųjų profesinių sąjungų statuso.

Sukels pasipiktinimo bangą?

Anot jų, Nacionalinis susitarimas ne paskatins piliečių solidarumą, bet sukels naują pasipiktinimo bangą.

Profesinės sąjungos „Sandrauga" pirmininko Kęstučio Juknio teigimu, Nacionalinis susitarimas pasirašomas su neva darbuotojams neatstovaujančiomis Profesinių sąjungų konfederacija, Darbo federacija bei profesine sąjunga „Solidarumas", savo iniciatyva pasiskelbusiomis profesinių sąjungų centrais, tačiau neatitinkančiomis atstovaujamųjų profesinių sąjungų statuso keliamų reikalavimų.

„Susivienijimai skelbiasi esantys centrai, tačiau pagal objektyvius mokslininkų kriterijus jie nėra tokiais pripažinti", - BNS sakė K.Juknis.

Įtaria papirkimą

"Sandraugos" pirmininko teigimu, kriterijai, kuriais remiantis, šiems susivienijimams Vyriausybė skyrė 1,5 mln. litų siekiančias dotacijas nėra aiškūs, o tai, pasak K.Juknio, galima vertinti kaip papirkimą.

Anot "Sandraugos" pirmininko bei Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės, pasirašydama Nacionalinį susitarimą Vyriausybė kratosi atsakomybės už sprendimus suversdama ją ant profesinių sąjungų pečių ir taip siekia išvengti protestų akcijų.

K.Juknio teigimu, Nacionalinis susitarimas ne paskatins piliečių solidarumą, tačiau sukels naują pasipiktinimo bangą.

Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas antradienį per spaudos konferenciją sakė pasigendantis ekonomistų pateiktų Nacionalinio susitarimo vertinimų.

"Nacionaliniame susitarime nėra nė vieno žodžio apie geresnį gyvenimą po krizės. Išlieka tik pelno mokesčio mažinimas, čia nėra žodžio "laikinai". Turėtų būti įvedamas progresinis pelno mokestis. Negalima sulyginti smulkaus verslininko su stambiu monopolininku, gaunančiu milijardinius pelnus. Čia smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymas," - teigė A.Dambrauskas.

Siūlo kolektyvinę sutartį

Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Alekso Bružo, vietoj Nacionalinio susitarimo vertėtų pasirašyti Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuri turėtų juridinį statusą.

A.Bružo teigimu, profesinių sąjungų siūlymai, tarp kurių yra papildomas viršpelnio apmokestinimas, turto mokesčio įvedimas bei valstybinio komercinio banko įkūrimas, jau anksčiau įteikti Vyriausybei bei Seimui.

Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė dokumente pasigedo konkrečių priemonių gerovei kurti bei teigė, kad jame siūlomos formuluotės yra pernelyg abstrakčios.

Profesinės sąjungos, nepritariančios planuojamam pasirašyti Nacionaliniam susitarimui, praėjusią savaitę surengė mitingą prie Vyriausybės rūmų, kuriame išreiškė nepasitenkinimą, kad taupydama valdžia neieško bendrų sprendimų su jomis - esą nėra socialinio dialogo.

Vyriausybė trečiadienį planuoja pasirašyti Nacionalinį susitarimą su darbdaviais ir 3 profesinių sąjungų susivienijimais - Profesinių sąjungų konfederacija, Darbo federacija bei profesine sąjunga "Solidarumas".

Su Vyriausybe ir kitais socialiniais partneriais susitarė Žemės ūkio rūmai, Pramonininkų konfederacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Verslo darbdavių konfederacija, verslo konfederacija "ICC Lietuva" ir Investuotojų forumas.

Nacionaliniu susitarimu dėl šalies finansų stabilumo siekiama sumažinti valstybės ir "Sodros" biudžetų deficitus, mažinant biudžeto asignavimus ir socialines išmokas bei didinant "Sodros" įmokas.