Netekę darbo ar dėl sunkmečio mažesnius atlyginimus gaunantys lietuviai veržiasi dirbti svetur. Daugeliui – tai vienintelė galimybė išgyventi ir išsimokėti būsto paskolas.

Paklausa išaugo dvigubai

Įdarbinimo agentūrų, įvairiose užsienio valstybėse padedančių lietuviams įsidarbinti, specialistai tikina kasdien sulaukiantys vis daugiau žmonių, prašančių padėti kuo skubiau susirasti darbą. Daugelis jų neseniai netekę darbo arba dėl sumažėjusio atlyginimo nebeišgali bankams mokėti turimų kreditų. Personalo atrankos specialistų teigimu, tiek daug norinčių išvykti į užsienį žmonių nebuvo net tada, kai Lietuva tapo ES nare – tuomet svetur emigravo tūkstančiai lietuvių.

Pasak bendrovės "East West Consulting", padedančios lietuviams įsidarbinti Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, direktorės Kristinos Mečinskaitės, šiemet norinčių uždarbiauti kitose šalyse skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo apie 50 proc.

"Kasdien į mus kreipiasi vis daugiau darbo užsienyje ieškančių žmonių. Tačiau įdomiausia, kad tai ne paprasti darbininkai, o aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės", – sakė K.Mečinskaitė.

Prispaudė paskolų našta

K.Mečinskaitės manymu, prestižines profesijas turintys žmonės į juos kreipiasi vis dažniau todėl, kad nebemato kitos išeities, kaip išgyventi, – daugelis jų turi įvairių finansinių įsipareigojimų bankams, tačiau per pastarąjį pusmetį atlyginimams sumažėjus kelis sykius nebeišgali jų vykdyti.

"Vis dažniau klientai pasakoja, kad nebežino, kaip išsimokėti būsto ar kitas paskolas, todėl ir nori emigruoti. Jau turėjome nemažai tokių, kurie teigė, kad šiemet jų atlyginimai sumažėjo tris kartus. Tad pagalvokite, kaip tokiems žmonėms išgyventi ir dar padengti turimas paskolas?" – kalbėjo K.Mečinskaitė.

Nors, pasak jos, šiemet atlyginimai daugelyje šalių taip pat sumažėjo apie 10–20 proc., lietuviai užsienyje uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvoje.

Šeimas palieka Lietuvoje

Specialistės teigimu, vis dažniau pasitaiko, kad išvykti darbuotis į užsienį nori jaunos šeimos, tačiau tai padaryti joms pavyksta retai. Pasak jos, įdarbinti du žmones į tą patį miestą, rajoną ar net įmonę yra labai sunku, taip pat daug kliūčių šeimoms sudaro nepalankūs įstatymai.

"Dauguma lietuvių vis dar nori gyventi ir dirbti Anglijoje, tačiau pagal ten galiojančius įstatymus vaikas iki 12 metų negali būti be suaugusiojo priežiūros nė valandos. O juk norinčios emigruoti šeimos dažniausiai turi mažamečių vaikų. Tad vienam šeimos narių reikia nedirbti arba dirbti ir samdyti auklę. Auklių įkainiai labai dideli, tad už ją tektų pakloti daugiau nei pusę algos", – aiškino pašnekovė.

Dėl šių priežasčių, pasak jos, uždarbiauti į užsienį pusmečiui ar metams dažniausiai išvyksta vienas iš šeimos.

Darbdavių reikalavimai didėja

Kitos bendrovės "Qbis", lietuvius įdarbinančios Olandijoje, personalo atrankos vadybininko Dariaus Koncevičiaus teigimu, jų agentūra šiemet norinčių išvykti dirbti į užsienį žmonių sulaukė triskart daugiau nei pernai.

Prognozuojama, kad rudenį tokių klientų skaičius dar labiau išaugs. Dėl sunkmečio įsidarbinti vis sunkiau ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Darbdaviai vis rečiau ieško darbuotojų iš kitų šalių – stengiamasi įdarbinti savo tautiečius.

"Dar pernai darbdavys norėdavo, kad žmogus bent šiek tiek kalbėtų anglų kalba, dabar norima, kad jis puikiai susikalbėtų. Taigi žmonėms, kurie nemoka šios kalbos, įsidarbinti labai sunku", – aiškino D.Koncevičius.

Pastaruoju metu, pašnekovų teigimu, daugiausia lietuvių įsidarbina paslaugų sektoriuje, viešbučiuose, fabrikuose, žemės ūkyje. Šiais metais išvis nebesulaukiama darbo pasiūlymų statybininkams, šaltkalviams, santechnikams – šios profesijos iki šiol buvo pačios paklausiausios.

Pataisa išaugino paklausą

Vyriausybei pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Darbo kodekso pakeitimams, pagal kuriuos įdarbinimo užsienyje agentūros paslaugas turės teikti nemokamai, šios sulaukia dar didesnio darbu užsienyje susidomėjusių antplūdžio.

Darbo kodekso pakeitime numatyta, kad už įdarbinimo užsienyje paslaugų teikimo sąlygų pažeidimą būtų numatyta bauda nuo 1 iki 3 tūkst. litų.

Minimalus darbo užmokestis per mėnesį valstybėse, kuriose dirba daugiausia lietuvių:

Didžioji Britanija – 700–800 svarų sterlingų (2,8–3,2 tūkst. litų);

Airija – apie 800 eurų (2,7 tūkst. litų);

Graikija – apie 700 eurų (2,4 tūkst. litų);

Olandija – apie 800 eurų (2,7 tūkst. litų);

JAV – 7–9 doleriai (17–22 litai) per valandą.