Kitais metais į bazinius karinius mokymus kviečiamų jaunuolių skaičių numatoma padidinti nuo 750 iki 1000. Taip nusprendė trečiadienį posėdžiavusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT).

Bet Tarybos sekretorius, Prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius po posėdžio pabrėžė, kad esminių pokyčių kariuomenės struktūroje kol kas nenumatoma.

VGT savo posėdyje pritarė įstatymui, susijusiam su 2012 metų krašto apsaugos sistemos ribiniais skaičiais ir principine struktūra, ir perspektyvinei kariuomenės struktūrai iki 2017 metų. „Ribiniai skaičiai iš esmės nesikeičia. Numatytas augimas jaunuolių, kurie sutinka dalyvauti kariniuose mokymuose, taip pat yra struktūrinių pasikeitimų, jie nėra esminiai“, - sakė patarėjas.

Anot jo, posėdyje taip pat svarstyta Vyriausybės pateikta atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, kurią dar turės tvirtinti ir Seimas. VGT iš esmės pritarė Vyriausybės nurodomoms grėsmėms nacionaliniam saugumui.

„Grėsmės yra nuolat kintantis dalykas, kuris priklauso nuo geopolitinės aplinkos, gali būti įvairūs faktoriai, kurie tai lemia, - ir išoriniai, ir vidiniai. NATO strateginėje koncepcijoje yra įvardinta tokia naujo pobūdžio grėsmė - informacinis, kibernetinis saugumas. Tam turi būti skiriamas tinkamas dėmesys. Energetinis saugumas irgi yra šios dienos rutininis klausimas“, - teigė J.Markevičius.

Pasa Prezidentūros pranešimo spaudai, Vyriausybės parengtame Nacionalinės saugumo strategijos projekte atsižvelgta į saugumo aplinkos ir užsienio politikos pokyčius bei naujas grėsmes.

VGT taip pat patvirtino Grėsmių nacionaliniam saugumui šalinimo ir mažinimo 2011-2012 metais prioritetus.

VGT nariai apsvarstė ir Valstybės ginkluotos gynybos koncepciją bei pritarė pagrindinėms pasirengimo nacionalinei gynybai kryptims, pagal kurias ateityje bus keičiama kariuomenės struktūra, plečiamas pradinis karinis bei rezervo rengimas.

„Tai yra vienas iš svarbiausių gynybos strateginių dokumentų, susijęs su gynybos principais. Jo turinys yra įslaptintas, bet kalbama apie Lietuvos gebėjimus gintis nuo išorinių grėsmių, naudojantis gynybos pajėgumais“, - sakė J.Markevičius.

VGT taip pat svarstė žvalgybos informacijos poreikius ateinantiems metams, nustatančius žvalgybos tarnyboms aiškius reikalavimus, užduotis ir darbo kryptis. Konkrečias užduotis žvalgybos tarnyboms VGT pradėjo formuluoti pernai, Prezidentės iniciatyva patvirtinus naują Žvalgybos koncepciją.

VGT yra Prezidentės vadovaujama institucija, kurios nariai pagal Konstituciją yra Seimo pirmininkas, premjeras, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Paprastai į VGT posėdžius kviečiami ir kitų su nacionaliniu saugumu susijusių žinybų vadovai.

Visi VGT posėdžiai būna uždari. Taryba posėdžiauja maždaug kas du-tris mėnesius.