Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atstovaudamas dizainerio Roberto Kalinkino interesams, pateikė pareiškimą Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT) dėl saviraiškos laisvės ribojimo jo drabužių kolekcijos reklaminės kampanijos metu 2012 metų rudenį.

Anot instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus, už kolekcijos reklamą skirta 2 tūkst. litų bausmė bei Reklamos įstatymo interpretavimas nepagrįstai apriboja verslininkų bei menininkų saviraiškos laisvę.

„Reklamos įstatymas draudė neapykantos kurstymą religiniu pagrindu, bet ne religinių simbolių naudojimą“, - pirmadienį instituto išplatintame pranešime teigia K.Liutkevičius.

Reklamoje į drabužių kolekcijos pristatymą buvo vaizduojami personažai, primenantys Jėzų ir Mariją, bei naudoti teiginiai „Marija brangi, kokia suknelė!”, „Jėzau, kokios tavo kelnės!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengęs!“.

Anot K.Liutkevičiaus, faktas, kad reklamos naudoti vaizdai bei teiginiai gali būti siejami su religija – kas nebuvo draudžiama jokiame Lietuvos Respublikoje galiojančiame įstatyme – negali būti laikomas pažeidimu.

Be to, pažymima, kad tiek nuotraukos, tiek drabužiai, eksponuojami nuotraukose, yra meno kūriniai, todėl administracinių nuobaudų taikymas menininkams dėl religinių simbolių naudojimo kūryboje prilygsta Konstitucijoje įtvirtintos kultūrinės ir kūrybinės saviraiškos laisvės ribojimui.

„Ši istorija turėjo ir manau dar turės kur kas didesnį rezonansą. Konkreti byla man nėra principo klausimas, tai siekis kelti visuomenei aktualius klausimus ir formuoti precedentą. O apibendrinti bylos esmę su šypsena galiu tik taip - jei Jėzus yra visur, kodėl jis negali būti ir mūsų reklamoje?", - Žmogaus teisių stebėjimo instituto pranešime teigia R.Kalinkinas.

2012 lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad minima reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 2 tūkst. litų dydžio baudą.

Baudos pagrįstumą patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

LVAT vertinimu, pasirinktas reklamos įgyvendinimo būdas neatitinka geros moralės bei krikščionių tikėjimo vertybių ir sakralumo simbolių gerbimo principų.

LVAT teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog byloje yra pateiktas beveik šimto tikinčiųjų kreipimasis į Lietuvos Vyskupų Konferenciją, kuriame išreikštas pasipiktinimas byloje analizuojama reklama.