Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento teigimu, mero potvarkis nebuvo skaidrus, tačiau aiškios tvarkos dėl medžių apsaugos mieste vis tiek reikia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) lapkričio 19 dieną atmetė Vilniaus mero skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo pernai priimtą nutartį, kuria buvo panaikintas 2024 metų vasarį V. Benkunsko pasirašytas potvarkis.

BNS rašė, kad 2023 metais kilus visuomenės pasipiktinimui dėl medžių apsaugos, iš kurių ryškiausias – Vilniaus centre nukirstas ilgametis ąžuolas, sostinės meras patvirtino daugiau reikalavimų vystytojams dėl kertamų medžių. Juo buvo įvestos papildomos procedūros siekiantiems gauti statybos bei medžių šalinimo leidimus.

LVAT teisėjų kolegijos teigimu, naujus medžių apsaugos statybose reikalavimus gali tvirtinti aplinkos ministras, o meras tokios kompetencijos neturi.

„Merui, kaip savivaldybės vykdomajai institucijai, teisės aktai nesuteikia kompetencijos tvirtinti rekomendacijas, leisti teisės aktus, nustatančius papildomus reikalavimus medžių apsaugos ar visuomenės informavimo srityje“, – nutarė teismas.

NT asociacija: reikia naujos aiškios tvarkos

LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius BNS teigė, jog sprendimas, kaip užtikrinti želdinių apsaugą, reikalingas, tačiau mero priimtas vadinamasis „medžių algoritmas“ nebuvo skaidrus.

„Tvarka, patvirtinta mero potvarkiu, kaip turėtų būti vertinama želdynų apsauga ir šalinimo tvarka, pagal kokius kriterijus ji turėtų būti daroma, tai, mūsų nuomone, ji nebuvo iki galo skaidri, teisinga ir mes jau tuomet indikavome, kad naudosimės teise ją ginčyti“, – BNS sakė M. Statulevičius.

Tačiau, jo teigimu, mieste turėtų būti sukurta aiški tvarka, kaip apsaugoti želdinius.

„Pats nuginčijimas (mero potvarkio – BNS) yra teisingas, bet turi būti pasakyta, kas toliau, nes nėra aiškios tvarkos, kaip mes (vystytojai – BNS) turime elgtis norėdami statyti objektus vietose, kur yra želdiniai. Tai vienas žingsnis atliktas, bet kitas žingsnis dabar yra sukurti veikiančią tvarką“, – sakė asociacijos prezidentas.

Pasirodo, kad situacija tikrai yra gerokai prastesnė.

„Tuos sprendinius reikia rasti – kada pastatas, o kada medis yra svarbiau“, – pridūrė M. Statulevičius.

Pasak jo, ankstesniu mero sprendimu sužymėti medžiai kaip vertingi ir saugotini ne visada atitikdavo numatytus kriterijus.

„Vilnius yra susižymėjęs, padaręs keliasdešimt tūkstančių medžių inventorizaciją, turi žemėlapį ir vystant projektus reikia juo vadovautis. Bet kai ateinama ir daromas realus faktinis vertinimas, pasirodo, kad situacija tikrai yra gerokai prastesnė, dauguma tų medžių gali būti ir nesaugomi“, – pabrėžė M. Statulevičius.

Jis viliasi, jog teismo sprendimas paskatins dialogą tarp verslo, savivaldybių bei Aplinkos ministerijos sukuriant aiškią tvarką.

„Tobulesnė tvarka tikrai turėtų būti. Matyt, šitas sprendimas ir bus postūmis sėstis su Aplinkos ministerija, su savivaldybėmis kalbėtis, kaip čia taikliau tą želdynų reguliavimą, reglamentavimą taikyti“, – BNS teigė LNTPA prezidentas.

Meras: siūlyta tvarka buvo tik rekomendacija

Sostinės meras V. Benkunskas teigė, kad jo potvarkis nebuvo teisinis dokumentas, o tik rekomendacijos.

„Teismo sprendime klaidingai vertinamas šio dokumento teisinis statusas ir privalomumas nurodant, kad jis sukuria naujas elgesio taisykles, tačiau esant rekomendacijų ir aukštesnės galios teisės aktų nuostatų prieštaravimui, vienareikšmiškai yra (bus) taikytini aukštesnės galios teisės aktai“, – teismui sakė V. Benkunskas, rašoma LVAT nutartyje.

„Rekomendacijos yra gairės vystytojams, o vietos savivaldai – įrankis skatinti nuoseklų, skaidrų ir atsakingą aplinkosaugos standartų laikymąsi atliekant šviečiamąją veiklą, supažindinant vystytojus, projektuotojus, visuomenę ir auginant sąmoningumą bei pagarbą aplinkai“, – pridūrė Vilniaus meras.

Savo ruožtu į teismą kreipęsis Vyriausybės atstovas nurodė, jog nauji teisės aktai gali būti priimami tik tuo atveju, jei tikslų neįmanoma pasiekti kitais būdais.

„Statybos ir teritorijų planavimo klausimus reglamentuoja Statybos įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymas, kurių nuostatų pakanka tam, kad sklype augantys medžiai būtų išsaugoti be papildomų procedūrų“, – teismui teigė jis.

Vyriausybės atstovo teigimu, savivaldybėms suteikiama plati kompetencija želdynų apsaugos srityje, tačiau įstatymai nesuteikia teisės merui leisti teisės aktus dėl papildomų priemonių.

„Kadangi viešojoje teisėje galioja principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, apelianto pozicija, kad želdynų įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinto draudimo teikti papildomas rekomendacijas, yra nepagrįsta“, – nurodė Vyriausybės atstovas.

BNS rašė, kad Vilniaus savivaldybė pernai vasarį pranešė numačiusi papildomų reikalavimų, kai planuojama šalinti vertingus, brandžius medžius.

Buvo nustatyta, jei medžio diametras yra didesnis nei 60 cm, privaloma pateikti eksperto arboristo išvadą dėl jo perspektyvos. Tuo metu, kai brandus medis kenkia užstatymui ir jį norima pašalinti, vystytojui dėl to reikia pateikti eksperto konstruktoriaus ir eksperto arboristo vertinimą.

Kaip skelbė BNS, 2023 metų gegužę kilo visuomenės pasipiktinimas, kuomet Vilniaus centre, Ceikinių gatvėje, nekilnojamojo turto plėtotoja „Rinktinės NT“ be leidimo nukirto ilgaamžį ąžuolą. Už jį bendrovė sutiko sumokėti 150 tūkst. eurų kompensaciją.

Vilniečiai buvo sujudę ir 2023 metų vasarą susirinko prie rašytojui Romainui Gary skirto paminklo Vilniaus Jono Basanavičiaus gatvėje siekdami išreikšti nepritarimą bendrovės „Dobilo daigas“ planams virš kavinės esančioje terasoje nupjauti devynis senus medžius.