Lietuva bandys išsiderėti, kad 2014-2020 metais iš Europos Sąjungos fondų jai atitektų ne mažesnė pinigų suma, nei 2007-2013 metų finansų perspektyvoje. Tačiau geriausiu atveju tik kitąmet paaiškės, ar tai pavyks padaryti.

Svarstė, kaip apginti interesus

Pirmadienį Vyriausybė tarėsi, kaip ginti Lietuvos interesus svarstant 2014-2020 metų ES finansų perspektyvą.

„Aiškėja, ką siūlo Europos Komisija tai perspektyvai. Mums svarbu bendra ES politika ir bendras ES biudžetas, bet mums svarbu ir mūsų Lietuvos interesai“, - po pasitarimo sakė premjeras Andrius Kubilius.

Anot jo, Lietuva turi keletą esminių pastabų dėl Europos Komisijos pirminio pasiūlymo 2014-2020 metų finansinei perspektyvai. „Ypač dėl sanglaudos fondų panaudojimo. Taip pat žemės ūkio politikos srityje bei ES įsipareigojimų Lietuvai uždarant Ignalinos atominę elektrinę (IAE) realizacijos“, - Lietuvos pastabas vardijo A.Kubilius.

Premjeras spėjo, kad ir kitos Centrinės Europos valstybės turės esminių pastabų dėl ateinančių septynerių metų ES finansinės perspektyvos, todėl Lietuva esą turės galimybę „su partnerėmis ginti savo interesus“.

Siūloma mažinti sanglaudos fondus

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė patikslino, kad vadinamojoje sanglaudos fondų politikoje, į kurią be kita ko įeina ir infrastruktūros plėtros finansavimas, Lietuvos netenkina tai, jog per 2014-2020 metus šioms reikmėms numatoma kasmet skirti po ne daugiau kaip 2,5 procento kiekvienos valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP). „Dabartinėje perspektyvoje 2007-2013 metais šis rodiklis siekia 3 proc. BVP“, - sakė ji.

Be to, nemenka dalis sanglaudos fondų numatoma paskirstyti vadinamiesiems naujiesiems regionams, kurie, pasak finansų ministrės, „silpnesnių šalių sąskaita įgyvendins savo projektus“.

Lietuvos bei kitų Centrinės Europos valstybių taip pat netenkina Europos Komisijos pasiūlymai dėl žemės ūkio finansavimo per ateinančius septynerius metus. „Akivaizdu, kad iki Rytų ir Vakarų Europos žemdirbių finansavimo vienodumo dar labai toli. Ir netgi laikotarpio pabaigoje, 2020 metais, Baltijos valstybių žemės ūkis bus finansuojamas mažiausiai, lyginant su kitomis šalimis. Toks pasiūlymas yra tikrai tolimas nuo kompromiso“, - kalbėjo I.Šimonytė.

Numatyta per mažai pinigų IAE

Be to, Lietuva stengsis išsiderėti daugiau lėšų IAE uždarymui. „Dabar visas siūlomas finansų vokas yra akivaizdžiai nepakankamas visiems numatytiems darbams atlikti“, - sakė ministrė.

Ketinama atkreipti Europos institucijų dėmesį, kad Lietuva, stodama į ES, prisiėmė įsipareigojimą uždaryti IAE iki 2009 metų mainais į bendrijos įsipareigojimą pilnai finansuoti šį ilgalaikį ir labai brangų procesą.

Lietuva anksčiau ne kartą yra minėjusi, kad sieks 2014-2020 metais IAE uždarymo projektams įgyvendinti gauti ne mažiau kaip 1 milijardą eurų. Tačiau paskelbus pirminius pasiūlymus dėl ateinančios finansinės perspektyvos paaiškėjo, kad atomines elektrines uždarančioms Lietuvai, Bulgarijai ir Čekijai kartu žadama pasiūlyti tik 700 milijonų eurų.

Gali ir pamažėti

Derybos dėl ES 2014-2020 metų finansinės perspektyvos dar tik prasideda. Skaičiuojama, kad iki šių metų pabaigos visos ES valstybės pateiks Europos Komisijai savo pamąstymus ar pretenzijas dėl naujosios finansų perspektyvos, o kitąmet vyktų pačios derybos ir perspektyvos patvirtinimas.

Finansų ministrė teigia, kad kol kas anksti sakyti, ar tikrai Lietuva 2014-2020 metais gaus iš europietiškų aruodų mažiau nei 2007-2013 metais. Tačiau I.Šimonytė atkreipia dėmesį, jog pagal pirminį pasiūlymą ateinančių septynerių metų biudžetas auga vos keliais procentais, tačiau paskirstomas kitaip. Be to, derybų metu bendras finansinis paketas gali ir sumažėti.

2004-2006 metais derantis dėl dabartinės finansų perspektyvos biudžetas sumažėjo 10 procentų lyginant su pirminiu pateiktu pasiūlymu.

Todėl neatmetama, kad bendras finansinis paketas Lietuvai 2014-2020 metais bus kuklesnis nei per dabartinius septynerius metus.

Viršys trilijoną eurų

Prieš dvi savaites Europos Komisija paskelbė siūlanti apie 5 proc. didinti ES biudžetą.Tokio pasiūlymo 2014-2020 metams sulaukta, nepaisant kai kurių ES valstybių narių raginimų užšaldyti biudžetą.

Patvirtinus Europos Komisijos siūlomą planą, 2014-2020 metais ES biudžetas siektų 1 trilijoną eurų.

Pagal planą, maždaug 376 mlrd. eurų būtų skirti neišsivysčiusiems ES regionams, o dar 372 mlrd. eurų - paremti regiono ūkininkus.

Tačiau turtingosios ES valstybės nesutinka su tokiu biudžetiniu pasiūlymu ir sieks jį sumažinti arba bent nedidinti lyginant su 2007-2013 metais.

Pastebima, kad skepticizmas ES atžvilgiu valstybėse narėse padidėjo dėl brangios pagalbos tokioms šalims kaip Graikija, Airija ir Portugalija, nors joms skiriama parama nėra finansuojama iš ES biudžeto.