Valstybinei lietuvių kalbos komisijai atsisakius pateikti siūlymus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo Lietuvos piliečių dokumentuose, Teisingumo ministerija sprendimus žada sulaukusi dar vieno Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

"Dabar Teisingumo ministerija laukia Konstitucinio Teismo išaiškinimo, po kurio tęs asmenvardžių rašymo įstatymo rengimą", - BNS atsiųstame komentare teigė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Kalbos komisija pirmadienį pareiškė negalinti parengti dokumento, kuris prieštarautų ankstesniam Konstitucinio Teismo nutarimui, įtvirtinusiam, jog "asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba".

Taip komisija atsakė į Vyriausybės siūlymą nustatyti taisykles, kurios apibrėžtų nelietuvišką raidžių vartojimą oficialiuose dokumentuose.

"Kalbos komisija nusprendė, kad ji negali priimti dokumento, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimui", - teigiama Kalbos komisijos pranešime spaudai.

Tačiau Kalbos komisija atskirai įtvirtino, kad autentiška forma asmenvardžiai gali būti rašomi kituose dokumentuose nei Lietuvos piliečių asmens dokumentai.

Teisingumo ministerijos vertinimu, Kalbos komisija "išsamiai neatsakė į antrąjį Vyriausybės klausimą dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose ir neatsižvelgė į per pastaruosius dvidešimt metų įvykusius pokyčius mūsų visuomenėje ir lietuvių kalbos vartojime".

Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad "asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba", nes "kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas". Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai pažymėjo, jog "asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba".

Teisingumo ministro J.Bernatonio prašymu Konstitucinis Teismas ketina paskelbti dar vieną išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose.

Ministras prašo Konstitucinio Teismo pasisakyti, kiek svarbi yra lietuvių kalbos specialistų pozicija Seimui reglamentuojant pavardžių rašybą.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę.