Trukdė statyboms?

Palangoje, matyt, norint arba brangiau parduoti prie tvenkinio esančius žemės sklypus, arba juose pradėti statybas, veikiausiai specialiai numarinta dalis toje vietoje esančių saugotinų medžių. Kai kurie jų taip išdžiūvo, kad pradėjo virsti. Tik laiko klausimas, kada medžių visai neliks.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus dar praėjusį penktadienį kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Ajerų g. 8 ir Ajerų g. 10 sklypuose nunuodytų medžių.

Kurorto savivaldybė surinko medžiagą, įrodančią, kad piktavaliai į juodalksnius suleido cheminių medžiagų. Po tokių brutalių injekcijų medžiai nunyko.

Turimais duomenimis, abiejuose sklypuose išnaikinta per 150 medžių. Žemių savininkai jau sumokėjo po 60 eurų siekiančias baudas, tačiau, aplinkosaugininkų skaičiavimais, gamtai padaryta žala kur kas didesnė – per 46,6 tūkst. eurų.

Ją nurodyta kompensuoti dviejų sklypų savininkams – tėvams ir dukrai, neigiantiems, kad nuodijo medžius.

Mero manymu, vien nustatyti žalą – negana, už savo veiksmus atsakyti turi kaltininkai.

"Mes taip nepaliksime. Kreipiausi į prokuratūrą, kad ne tik būtų apskaičiuota žala, bet ir nustatyti kaltininkai, kas taip barbariškai pasielgė su želdiniais, su miesto vertybe. Ko gero, tai pirmas toks atvejis visoje Lietuvoje. Palanga yra miestas parkas. Jei toleruosime tokį elgesį, po kelerių metų viso to grožio privačiuose sklypuose nebeliks", – dėstė meras.

Anot Š.Vaitkaus, Palangos savivaldybė turi pakankamai įrodymų, kad prokuratūra pradėtų tyrimą dėl "aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimo".

Specialistų išvados pribloškė

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra dar praėjusių metų liepą pripažino, kad Ajerų g. 8 sklype augantys 42 saugotini juodalksniai buvo savavališkai sužaloti. Vėliau paaiškėjo ir daugiau šokiruojančių detalių.

"Prieš metus Palangos savivaldybė, siekdama įvertinti būklę, užsakė visų miesto želdinių inventorizaciją. Specialistai pastebėjo, kad privačiuose sklypuose esantys medžiai keistai geltonuoja. Kilo įtarimų, kad serga. Pasamdyti dendrologai ėmė aiškintis situaciją, juolab kad šalia augantys medžiai yra sveiki", – pasakojo Š.Vaitkus.

Palangos savivaldybės prašymu dendrologas Julius Bačkaitis vasarį pateikė išvadą, kuri miesto valdžią pribloškė.

Paaiškėjo, kad visi dokumente aprašyti medžiai, išskyrus du klevus, yra žuvę.

Išvados šokiravo, nes jose aiškiai pasakyta – medžiai buvo nunuodyti.

"Išvados šokiravo, nes jose aiškiai pasakyta – medžiai buvo nunuodyti, į kiekvieną jų dukart įgręžiant skylę ir suleidžiant cheminių medžiagų. Norint paslėpti įkalčius, kone kiekvieno medžio kamienas buvo uždengtas šakomis, lapais, kad niekas nepastebėtų. Šiandien tų medžių faktiškai nebėra, visi jie nudžiūvo", – baisėjosi pašnekovas.

Nurodoma, kad pusamžiai (apie 50 metų amžiaus) juodalksniai anksčiau buvo sveiki, vešlūs, gero augimo, o jų žūtis – staigi ir nėra nulemta pakilusio vandens ar kitų veiksnių.

Bandė paslėpti įkalčius

Dendrologo manymu, sprendžiant pagal medžių išvaizdą, drąsiai galima teigti, kad dauguma jų numarinti 2017 m. pavasarį, o likusieji – ne anksčiau kaip 2016 m. pavasarį.

Apžiūrėjus medžius buvo konstatuota, kad netoli kelmo visi kamienai turi gręžimo žymes. Pirmąjį kartą gręžta didesnio diametro grąžtu ir cheminių medžiagų veikiausiai panaudota daugiau. Vėlesnis gręžimas atliktas mažesnio diametro įrankiu, labiau medžių kelminėje dalyje, stengiantis veiklos žymes paslėpti po žolėmis, lapais, šakelėmis.

Ekspertų teigimu, giraitėje augantys saugotini juodalksniai neabejotinai sunaikinti ir už juos turi būti sumokama visa atkuriamoji vertė, paskaičiuota pagal "želdinių atkuriamosios vertės įkainius".

Maža to, gali būti, kad, nuodijant medžius chemikalais, šie pateko ir į gruntinius vandenis. Tai dar aiškinsis aplinkosaugininkai.

Įtariama, kad medžiai galėjo trukdyti šalia vandens telkinio vykstančioms naujų namų statyboms.

Kai medžiai nudžiūvo, sklypų savininkai Palangos miesto savivaldybės paprašė leidimo juos iškirsti, tačiau savivaldybės administracija nėra išdavusi leidimų nei statyboms, nei medžių kirtimui.

"Yra sklypų savininkai, ir teisėsauga nustatys kaltininkus", – teigė Š.Vaitkus.

Incidentas Kaune: įžūli žinomo verslininko G. Staniulio savivalė

"Kauno diena" rašė apie vieną skandalingiausių pastarųjų metų kirtimų Kaune, Kleboniškyje.

Nelegaliai skype medžius iškirtęs "TOP Sport" savininkas Gintaras Staniulis (nuotr.) čia ruošiasi statyti visą daugiabučių kvartalą. Vietos gyventojai projektą jau praminė Kleboniškio getu.

Kleboniškyje į verslininko sklypą medkirčiai į mišką kojas įkėlė pernai rugpjūčio 15 d., per Žolinės šventę.

Iš pradžių gyventojai svarstė, kad kažkas iš kaimynų laisvą dieną kieme malkas pjauna, tačiau, pjūklams žvangėti nenustojus, kilo nerimo, kuris greitai peraugo į didelį šoką.

Vietos gyventoja Ilona pasakojo, kad medkirčiai siautėjo net kelias dienas. "Tiesiog žado netekau. Sveiką pušį darbininkai nupjovė per maždaug dešimt minučių ir keliavo toliau. Jie čia apie dvidešimt pušų nupjovė", – kalbėjo moteris.

Ji pasakojo, kad iš pradžių pati su dar keliais kaimynais bandė stabdyti pjovimo darbus, tačiau pastangos buvo bergždžios, teko kviesti policiją. Pjūklai nurimo, tačiau labai trumpam.

"Kitą dieną nuo 7 val. ryto tie murziai vėl pjovė. Tada kviečiau ne tik policiją, bet ir aplinkosaugininkus, miškininkus. Iš pradžių jie tyčiojosi iš manęs, bet sutikę atvažiuoti susiėmė už galvų, sustabdė darbus ir ėmė skaičiuoti kritusias pušis", – apie užvirusį chaosą pasakojo Ilona.

Tąkart Kleboniškyje apsilankę "Kauno dienos" žurnalistai pastebėjo, kad teritorijoje medžiai buvo iš eilės išguldyti. Jie buvo pažymėti, tačiau nupjauti medžiai neatrodė sergantys. Balti kamienai išdavė, kad nuo pjūklų krito ir sveikos pušys.

Atlikus tyrimą, atsakingos institucijos pateikė išvadas, kad medžiai kirsti nelegaliai, tad už gamtai padarytą žalą paskirta 17 tūkst. eurų bauda.

"Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyris atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype Kleboniškio g. 8. Jo metu buvo nustatyta, kad neteisėtai iškirsta devyniolika pušų, kurių medienos tūris 37,4 kub. m. Valstybinė miškų tarnyba nebuvo išdavusi leidimų kirsti mišką šioje vietoje", – "Kauno dienai" tąkart patvirtino Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas.

Valstybinės miškų tarnybos rašte aiškinta, kad už savavališką miško kirtimą be leidimo atsakingam asmeniui skirta 560 eurų bauda. Kirtimo darbus vykdžiusiai įmonei pateiktas ieškinys dėl neteisėtos miškuose padarytos veiklos. Juo reikalaujama atlyginti gamtai padarytą žalą – daugiau kaip 9,6 tūkst. eurų.