Vyriausybės programoje numatyta, jog šis įstatymas turėtų būti tikslinamas, siekiant didesnio visuomenės įtraukimo. Konkretūs galimi pokyčiai iki šiol nebuvo pristatyti.

„Konstatuojame, kad nėra poreikio keisti įstatymą, nes jeigu jis būtų vykdomas pilnai, kaip ir buvo numatyta, tų problemų nekiltų. Tačiau jei bus ruošiami pakeitimai, turėsime ką pasiūlyti“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

Kaip rašė BNS, totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2023 metų gegužės.

Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Objektų atitikimą įstatymui vertina Desovietizacijos komisija, o sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir savivaldybės.

Rekomendacija naikinti dar vieną S. Nėries gatvę

Posėdžio metu taip pat pritarta Nepriklausomybės akto signatarės Birutės Valionytės siūlymui pakeisti Salomėjos Nėries gatvės pavadinimą Vabalninke, Biržų rajone.

„Su Vabalninkais S. Nėris nesusijusi niekaip“, – BNS sakė V. Karčiauskas.

Posėdžio metu aptartas ir Plungės rajone esantis paminklas, skirtas žmonėms, sušaudytiems Antrojo karo pradžioje už bendradarbiavimą su sovietais.

„Paminklas parodo, kad karo pradžioje buvo baudžiami mirties bausme su sovietais bendravę žmonės. Ten palaidoti ne žydų tautybės žmonės, bet pagrinde lietuviai, kurie keturiasdešimtais metais, užėmus sovietams Lietuvą, aktyviai su jais bendradarbiavo ir karo pradžioje buvo sušaudyti“, – teigė V. Karčiauskas.

„Paminklas, savo tekstu, iš esmės pažeidžia įstatymą, tačiau mes rekomendavome palikti paminklą, palikti viską kaip yra, tiesiog pridėti informacinę lentą. Papildomą informaciją apie tai, kas ten palaidota ir kodėl“, – pridūrė jis.

Tuo metu sulaukusi kreipimosi dėl Palangoje esančio dailininkų Uogintų šeimos namo, komisija ragino kreiptis į paveldosaugininkus.

„Čia buvo iškelta ta mintis, kad jiems neturėtų būti atminimo lentos, nes jie galimai bendradarbiavo su KGB. Nepasitvirtino šie dalykai. Dailininkų pasistatytas namas, dėl nesuprantamų priežasčių, neatitinkant jokiems kriterijams, yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės objektas. Visiškas nesusipratimas, kažkas negerai su mūsų paveldosauga“, – teigė komisijos pirmininkas.

Posėdžio metu taip pat konstatuota, kad dalis klausimų dar reikalauja konsultacijų su ministerijomis ir paveldosaugos specialistais.