Lietuvoje dislokuoti amerikiečiai Pabradėje demonstravo moderniausią Amerikos kariuomenės šarvuočių brigados kovinę grupę, kuri vykdo jungtinių pajėgų pratybas. Esmė – frazėje „jungtinės pajėgos“. Tai – kariavimo būdas, kuriuo remiasi NATO, kai vienai operacijai sujungiamos skirtingos kariuomenės rūšys – artilerija, tankai, pėstininkai, aviacija, laivynas.

„Tiesioginė ugnis, netiesioginė ugnis, viso veiksmų spektro integravimas. Viskas vyksta sudėtingoje vietovėje, pagal realistišką scenarijų“, – pasakojo JAV divizijos vadas Christopher R. Norrie.

Rusams Ukrainoje tokių jungtinių operacijų pasiekti nepavyksta.

„Tas kariavimo būdas, kurį matome, ir kurį treniruojasi mūsų sąjungininkai, tai yra raktas į pergalę“, – sakė V. Rupšys. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vykusias pratybas stebėjo ir NATO Šiaurės rytų korpuso vadas, kuris vadovautų gynybai nuo Estijos iki Slovakijos.

„Siekiame įgyvendinti NATO susitikimo Vilniuje sprendimus, kad gynybos planas būtų vykdomas. Tai atgrasys Rusiją nuo minties mus atakuoti“, – teigė NATO Šiaurės rytų korpuso vadas Jürgen-Joachim von Sandrart.

Tankų vaidmuo – esminis

Amerikiečių pratybose veiksmas sukosi apie tankus. Inžinieriai valė kelią, o pėstininkų kovos mašinos saugojo tankus. Tankai ieškojo taikinio ir jį naikino. Anot kariškių, karas Ukrainoje rodo, kad tankų vaidmuo – esminis, ypač atsiimant žemes. Net ir nepaisant pavienių vaizdų, kaip pigus dronas sunaikina tanką.

Už mūsų regiono gynybą atsakingas generolas puikiai žino, kaip NATO planuoja ginti Lietuvą. Sveikina Vilniaus sprendimą turėti savus tankus.

„Lietuva padarė gerus sprendimus dėl pajėgumų, kurie būtini stabdyti ir smogti priešui. Manau, kad sprendimas dėl tankų bataliono yra išmintingas. Jis puikiai dera su amerikiečių ir vokiečių pajėgomis, kurios yra Baltijos jūros regione“, – kalbėjo Jürgen-Joachim von Sandrart.

Lietuvos kariuomenės vadas sakė, tankai – paskutinė trūkstama grandis, kad ir Lietuva galėtų vykdyti tokias jungtines operacijas, kokias demonstruoja amerikiečiai.

„Kai kurių elementų Lietuvos kariuomenėje dar neturime, kaip tankų, bet visa likusi – pėstininkų kovos mašinos, artilerija, inžinerija – tą patirtį turime. Ir mokomės, kaip jie daro“, – teigė V. Rupšys.

Anot kariuomenės vado, be tankų Lietuvos kariuomenė negalės įvykdyti pernai Vilniuje atnaujintų NATO gynybos planų. 

„Tada gauni antraeilę užduotį. Tuomet klausiu pats savęs, kaip pilietis, ar tikrai Lietuvos gynybai norime vykdyti antraeilę užduotį, o už mus kažkas eis ir kovos fronte? Mes gale ten saugosime tiltus?“ – svarstė V. Rupšys.

Sausį Valstybės gynimo taryba jau įpareigojo Krašto apsaugos ministeriją pradėti derybas dėl vokiškų tankų „Leopard“ pirkimo.

„Jeigu šiandien arba šiais metais sutarsime, tai praktiškai jau 2027 metais gausime tankus“, – aiškino V. Rupšys.

Nauji mokesčiai?

Bet svarbiausias klausimas, iš kur pinigai, lieka neatsakytas. O laiko nėra daug. Lietuva tankus pirktų su kitomis šalimis. Jei neapsispręs per šiuos metus, Lietuva gali atsidurti sąrašo gale, tankai vėluotų gal ir dešimtmetį. Sprendimų rinkimai nepalengvins. Premjerė sakė, kad kariuomenei nereikia laukti politikų pritarimo.

„Nėra taip, kad kažkas turi priimti kažkokį sprendimą, antraip kariuomenė nevykdys pirkimų. Kariuomenė puikiai žino, kad partijos yra sutarusios dėl krašto apsaugos finansavimo bent jau 2,5 proc. BVP“, – tvirtino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Tarp valdančiųjų yra nerimo, kad net išdėliojus tankų pirkimą per kelerius metus, gali nelikti pinigų kitai ginkluotei.

„Projektas kainuos 2 mlrd. eurų, tai nesuvaržys mūsų rankų plėtoti kitus pajėgumus? Ar tai oro gynyba, ar karinio rezervo rengimas, apginklavimas“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Konservatorių lyderiai sako, kad visuomenė turi nuspręsti, ar dėl saugumo sutiktų su naujais mokesčiais.

„Visi nori visko daugiau kariuomenėje, greičiau, labiau, bet vis dar neatsakome, ar galime už tai susimokėti“, – aiškino I. Šimonytė.

Visi nori visko daugiau kariuomenėje, greičiau, labiau, bet vis dar neatsakome, ar galime už tai susimokėti

Nors jau pradėtos derybos dėl tankų pirkimo, yra svarstymų, kad gal tankų Lietuvai nereikia, nes atsiveža sąjungininkai. Kariškiams tokie svarstymai atrodo rizikingi vien dėl sąjungininkams rodomo požiūrio.

Prie Rusijos esančios šalys akcentuoja NATO penktąjį straipsnį, mat užpuolus vieną, ginasi visos. Toliau nuo rusų esančios šalys primena ir trečiąjį straipsnį, kad kiekviena šalis pirmiausia pati atsakinga už savo saugumą.