Įgriuvo stogas

Į „Kauno dieną“ kreipėsi gyventojai, nusivylę „Compensos“ draudimu. Žmonės buvo apdraudę gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Praėjusių metų pabaigoje įgriuvo pastarojo statinio stogas, tačiau draudikai atsisako išmokėti žalą.

Dienraščio skaitytojas Aurimas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad Leipalingio seniūnijoje buvo apdraustas mamos nekilnojamasis turtas. Kelias savaites sodyboje nieko nebuvo, o atvykę pamatė, kad ūkinio pastato stogas įgriuvo. Vyras apie patirtą žalą pranešė „Compensos“ draudimui.

„Pastatus draudžiame nuo 2021 m. Kasmet draudimui siunčiam nuotraukas, kaip visi pastatai atrodo. Jie žinojo, kokia ūkinio pastato būklė, bet kai nutiko nelaimė, ėmė išsisukinėti. Vienais metais buvo įvertinta, kad ūkinio pastato likutinė vertė 10 tūkst. eurų. Įgriuvus stogui, nežinau, ar dar ten pavyks tvarkyti ir apsimokės, bet taip palikti vis tiek negalima. Galbūt pastatą ardysime. Viduje niekas nesugriuvo, tai dar spręsim, ką geriau su juo daryti. Aišku tik tiek, kad reikės pinigų, o draudimas nenori išmokėti žalos“, – piktinosi Aurimas.

Per senas pastatas?

Vyrą pribloškė „Compensos“ atsisakymas mokėti žalą. Į vietą buvo atvykęs ekspertas, jis surašė aktą, kuriame aprašyta pastato būklė, kas pažeista ir pan. Vienoje išvadoje įvardyta, kad pastatas – per senas

Ekspertas įvardijo, kad medinių namų eksploatavimo laikas yra apie 50 metų, o šis – gerokai senesnis, skaičiuojantis 74 metus. Todėl esą pastatas yra per daug nusidėvėjęs. Be to, nefiksuotas joks pelėsis ar konstrukcijų sudrėkimas, dėl ko galėjo būti pažeistas stogas ir įgriūti.

Apžiūros akte tik konstatuota, kad „nagrinėjamo pastato ne visos stogo konstrukcijos, gegnės sutvirtintos tarpusavyje skersais tašais ir stygomis. Nėra įrengti gegnių spyriai ir (arba) atramos. Kaip parodė stogo ir sienų deformacijos, gegnių (atstumas tarp gegnių apie 1,5 m), skersinių sijų, stygų tvirtinimas ir kiekis yra nepakankamas. Dėl laikomosios galios nebuvimo ir (arba) sumažėjimo stogo konstrukcijos svoris, vėjo apkrova perduodama į sieną ir (arba) mūrlotą ne vertikaliai, bet siena yra stumiama ir (arba) verčiama.

Nesant pakankamam gegnių apatinių dalių surišimo ir (arba) atrėmimo, mūrlotas ir (arba) sienos viršutinė dalis (mūrlotas) buvo išstumta į išorės pusę. Vienkartinio staigaus ir netikėto poveikio nėra fiksuojama. Galima sniego ar vėjo apkrova vertintina kaip papildomas neesminis veiksnys, turėjęs įtakos defektams atsirasti.“

Gyventojus pribloškė pasakymas, kad namas – per senas ir nusidėvėjęs. „Jei senas namas, kodėl draudimas sutiko jį apdrausti? Galėjo iš karto pasakyti, kad nedraus, o dabar išsidirbinėja ir nenori mokėti žalos. Prieš drausdami jie žinojo, kokia pastato būklė, prisiėmė riziką. Mes kiekvienais metais vis ką nors atnaujiname, tai sienas, tai stogą, ir viską draudimas žinojo, kaskart gavo nuotraukas. Tas ūkinis pastatas dar ne tokius vėjus matė ir nenugriuvo, o nutikus nelaimei, pasirodo, pastatas per senas“, – pasipiktinimo neslėpė Aurimas.

Jis ne kartą prašė draudimo pakeisti sprendimą, tačiau atsakymas vis tas pats – žala nebus mokama.

Skundas: ūkinis pastatas buvo vis atnaujinamas, nuotraukos siunčiamos draudimui, bet kai įgriuvo stogas, žala nebuvo išmokėta, nes esą statinys nusidėvėjo. / „Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Draudikų pozicija

„Compensos“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas „Kauno dienai“ pateikė draudimo poziciją, kodėl klientui buvo atsisakyta išmokėti išmoką už įgriuvusį stogą. Jis taip pat tvirtino, kad ūkinis pastatas nusidėvėjęs, kad nebuvo išorinių veiksnių, lėmusių įvykį.

Jis pažymėjo, kad turto draudimo sutartys gali būti sudaromos skirtingo amžiaus ir būklės objektams, tačiau visais atvejais apsauga apima tik staigius ir netikėtus įvykius – svarbi įvykio priežastis ir rizikos šaltinis.

„Draudimo apsauga neapima ir negali apimti natūralių veiksnių ar natūralių procesų, tarp jų ir natūralaus nusidėvėjimo, laipsniško ar tęstinio turto savybių pablogėjimo ar praradimo dėl netinkamo naudojimo ar priežiūros ir kitų panašių atvejų.

Prieš drausdamiesi jie žinojo, kokia pastato būklė, prisiėmė riziką.

Svarbu, kad draudimo bendrovei priimant sprendimą dėl įvykio, visais atvejais yra vertinama aplinkybių visuma. Platų ir išsamų nedraudžiamųjų ir bendrųjų nedraudžiamųjų įvykių sąrašą galima rasti draudimo sutartyje ir jai aktualiose draudimo taisyklėse“, – draudimo taisykles priminė M. Balinskas.

Žalų specialistas aiškino, kad šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyta, kad stogo įlinkimai, šiferio lakštų pasislinkimai minimame pastate jau buvo matomi prieš kelerius metus.

„Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

„Tai yra fiksuota paties draudėjo pateiktuose dokumentuose ir nuotraukose, dabar pastato būklė tik dar labiau pablogėjusi. Rizikų valdymui vien draustis nepakanka – kiekvieno turto savininko atsakomybė ir pareiga yra tinkamai prižiūrėti, tvarkyti ir eksploatuoti savo turtą. Tai svarbu ne tik dėl galimų finansinių nuostolių, bet ir dėl saugumo sveikatai ir gyvybei tokiu turtu naudojantis“, – aiškino M. Balinskas.

„Kauno diena“ paprašė patikslinti, kodėl, jei draudimui stogo įlinkiai buvo žinomi prieš kelis metus, buvo sutikta apdrausti statinį? Kuo remiantis tada nustatoma, kad pastato nepaveikė vėjas ar kita išorinė jėga?

„Šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių išorinių veiksnių, lėmusių pastato deformacijas. Klientas pranešė, kad 2024 12 06 apie 8 val. ryto išėjęs į kiemą pastebėjo, kad įgriuvo ūkinio pastato stogas, ir nurodė, kad naktis buvo vėjuota. Atsižvelgdami į praneštą informaciją ir tirdami aplinkybes, kreipėmės į nepriklausomus ekspertus, kurie nustatė, kad pastatas įgriuvo savaime dėl ilgalaikio konstrukcijų nuovargio ir nusidėvėjimo. Taip pat buvo atliktas tyrimas dėl to laikotarpio meteorologinių sąlygų. Stichinių reiškinių, tokių kaip audra ar didelis sniego slėgis, nebuvo fiksuota. Didžiausias vėjo greitis draudimo vietos apylinkėse nuo 2024 11 20 iki 2024 12 09 siekė tik 10 m/s.

Teiginys, kad griūtis įvyko dėl stipraus vėjo, neturi pagrindo. Remiantis objektyviais meteorologiniais ir vietos apžiūros duomenimis, jis aktualiose apylinkėse nebuvo fiksuotas, be poveikio pastatui jokia kita net minimali žala nei kitiems pastatams ar statiniams, nei augmenijai nebuvo padaryta. Taip pat nebuvo fiksuotas joks kitas staigus ir netikėtas poveikis“, – dėstė „Compensos“ Žalų departamento vadovas.

Jis tikino suprantąs gyventojo nusivylimą, tačiau natūraliam nusidėvėjimui ir pastato senėjimui draudimo apsauga netaikoma – pastato savininkas turi atitinkamai rūpintis atnaujinimu ir priežiūra. M. Balinskas pakartojo, kad savaiminis nusidėvėjimas ar konstrukcijų pablogėjimas, atsirandantis bėgant laikui, nėra draudiminis įvykis.

„Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad pastatas apskritai nėra apsaugotas, pavyzdžiui, jei kiltų gaisras, įvyktų potvynis, audra, kruša, transporto priemonės atsitrenkimas ar kita sutartyje numatyta rizika – draudimas tokią žalą atlygintų. Draudimo tikslas – suteikti apsaugą nuo staigių ir netikėtų rizikų (įvykių), o ne kompensuoti natūralų pastato nusidėvėjimą ar būti priemone turto remonto kaštams padengti.

Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad pastatas privalo būti nepriekaištingos būklės ar naujai suremontuotas. Tačiau, nepaisant to, draudimo sutarties sudarymas pastato savininko neatleidžia nuo pareigos rūpintis pastato būkle, įskaitant ir savalaikį remonto atlikimą visu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir ne tik“, – aiškino „Compensos“ ekspertas.

„Sudarant draudimo sutartį, draudikas įvertina pastato būklę ir draudžia jį nuo sutartyje numatytų rizikų. Į bendrovę klientas kreipėsi su skundu dėl priimto sprendimo, kurio, įvertinę turimą informaciją ir aplinkybes, nusprendėme nekeisti. Jei gyventojas nesutinka su priimtu sprendimu, jis turi teisę per vienus metus kreiptis į Lietuvos banką ar teismą dėl ginčo nagrinėjimo“, – nurodė M. Balinskas.

Į „Kauno dienos“ redakciją parašę gyventojai tikino, kad bandys teisybės ieškoti toliau ir neatmeta galimybės sprendimą skųsti.

Sprendimą galima skųsti

Šalyje veikiančias draudimo kompanijas, kaip ir kitas finansines bendroves, prižiūri Lietuvos bankas. Jei gyventojai nesutinka su draudimo sprendimu, jį gali skųsti būtent veiklą prižiūrinčiai institucijai.

Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyr. teisininkas-koordinatorius Darius Andriukaitis „Kauno dienai“ aiškino, kad draudimo apsauga įprastai yra susijusi su įvykiais, kurie įvyksta staiga ir netikėtai. Natūralių, lėtai vykstančių procesų poveikis ar asmens aplaidumo, neatsargumo, nepriežiūros pasekmės dažniausiai nėra draudžiamos.

Pasak jo, kalbant apie statinių draudimą, tokio draudimo produkto sąlygos įprastai apima ne tik tokių gamtinių jėgų kaip stipraus vėjo ar kritulių padarinius, bet ir kitokias rizikas (ugnis, trečiųjų asmenų veika ir pan.), t. y. draudimo produktas siūlo gana platų galimų draudžiamųjų įvykių spektrą.

Lietuvos banko teisininkas pažymėjo, kad draudimo įmonės, prieš sudarydamos su klientu draudimo sutartį, privalo išsiaiškinti kliento poreikius ir reikalavimus ir pasiūlyti tokią draudimo sutartį, kuri juos atitinka. Tiesa, klientas taip pat privalo būti aktyvus, atskleisti draudimo įmonei informaciją apie draudimo riziką, susipažinti su draudimo sutarties sąlygomis (draudžiamieji, nedraudžiamieji įvykiai, kliento pareigos galiojant sutarčiai ir įvykus draudžiamajam įvykiui).

„Savaime vien faktas, kad senesnės statybos statinys buvo apdraustas, neleidžia daryti vienareikšmių išvadų apie draudimo įmonės atsakomybę, tokios draudimo sutarties vertę ir pan.

Kita vertus, Lietuvos bankas, kaip finansų rinkos priežiūros institucija, ne teismo tvarka nagrinėjanti vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, pastebi, kad kartais pasitaiko atvejų, kai draudimo įmonės netinkamai įvertina klientų poreikius ir reikalavimus dėl senesnių statinių draudimo, netinkamai atskleidžia ikisutartinę informaciją, nepagrindžia sprendimų, kuriais atsisakoma ar sumažinama draudimo išmoka. Tokie atvejai visada vertinami individualiai, per ginčų procedūrą“, – komentavo D. Andriukaitis.

Jis nurodė, kad Lietuvos bankas siekia atkreipti tiek draudimo įmonių, tiek visuomenės dėmesį į atvejus, kai apdraudžiamas nusidėvėjęs turtas. Toks nekilnojamasis turtas turi būti tinkamai įvertintas, o klientai supažindinami su draudimo sąlygomis.

„Turto draudimo sutarčių sudarymo metu draudikas privalo įvertinti draudžiamo pastato būklę ir draudėjui tinkamai atskleisti draudžiamų rizikų sąlygas, kad draudėjui nebūtų suformuotas pagrįstas lūkestis dėl galiojančios draudimo apsaugos.

Draudikui tinkamai neatlikus draudimo rizikos vertinimo veiksmų ir apdraudus pastatą, kuriam draudimo apsauga už draudėjo mokamą draudimo įmoką daugumai draudimo rizikų negaliotų, žalos apdraustam pastatui atsiradimo atveju draudikas negalėtų atsisakyti vykdyti draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų“, – pabrėžta Lietuvos banko rengtoje ataskaitoje.

Jei visgi klientas nesutinka su draudimo sprendimu nemokėti už nusidėvėjusiam turtui padarytą žalą, jis gali kreiptis į Lietuvos banką, kur situacija bus peržiūrėta būtent šios institucijos specialistų.