Teisėjų atrankos komisijos pirmininkas Eugenijus Laurinaitis teigia, kad viešojoje erdvėje esama daug „legendų“ apie teisėjų klaną, tačiau pabrėžia, jog jo vadovaujama institucija stengiasi objektyviai atrinkti geriausius pretendentus.Tokią poziciją Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai nuo balandžio vadovaujantis Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docentas E. Laurinaitis išsakė po antradienį vykusio komisijos susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.

„Mes visąlaik galvojame, kaip padaryti mūsų darbą žinomą kitiems. Nes legendų vaikščiojančių, ir žiniasklaidoje, apie tai, kad teisėjus skiria nežinia kas, kad tai klano savireprodukcijos procesai ir taip toliau, pilna. O ypač dabar, prasidėjus rinkiminei kampanijai. Noriu jums pasakyti, kad nepriklausau jokiam teisėjų klanui, su teismais tikrai neturėjau jokių reikalų ir todėl galvoju, kad jokio klano interesų mūsų komisijos nariai neatstovauja“, - žurnalistams sakė E. Laurinaitis.

„Turiu pasakyti, kad komisija dirba visiškai nepriklausomai. Mūsų sprendimams įtaką daro tiktai ta medžiaga, kurią mes gauname raštu, plius pokalbio rezultatai akivaizdžiai su kiekvienu pretendentu“, - sakė komisijos vadovas.

Pasak E. Laurinaičio, įvertinimas dėl pretendentų nepriimamas su jais nesusitikus.„Anksčiau buvo kitaip. Anksčiau galėdavo žmogus tiesiog atsiųsti dokumentus, komisija paskaitydavo popierius ir pareikšdavo savo sprendimą. Mes taip nebedarome“, - teigė psichiatras.

„Kandidatų, kaip ir žmonių, yra visokių ir, be jokios abejonės, mūsų darbas yra atrinkti tuos, kuriuos mes siūlysime prezidentei, mūsų nuomone, tinkamiausius“, - sakė jis.Kitas komisijos narys, žurnalistas Aurimas Perednis teigė, kad jam susidarė įspūdis, jog teismų sistemą yra „per daug gynybiška ir uždara“.

„Norėčiau kelias problemas pasakyti, kurias aš pastebėjau. Tai grynai mano, visuomenininko, kuklūs įspūdžiai. Pirmas mano pastebėjimas būtų, kad sistema per daug gynybiška ir uždara. Kai mes kalbame su teisėjais, aš dažnai matau, kad net neutralų klausimą jie priima labai gynybiškai. Mano požiūriu, šitą sistemą reiktų labiau atidaryti ta prasme, kad jie turėtų pirmieji pasakoti žmonėms, o ne tada, kai jūs užpuolate juos su 30 kamerų. Man atrodo, jie turi daug daugiau padaryti, kad tą viešumą ir atskaitomybę transliuotų jums pirmieji“, - kalbėjo A. Perednis.

Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė teigė, kad atranka į teisėjus turi vykti remiantis ne tik formaliais kriterijais.

„Atranką į teisėjus turi lemti ne darbo stažas ir ne kieno nors protekcijos, tačiau turi lemti labai objektyvūs dalykai. Todėl ypatingai svarbu paminėti, kad atrankos remiais ne tik formaliais kriterijais, tačiau komisija organizuoja ir anonimines teismo darbuotojų apklausas, klausomasi garso įrašų, žiūrima, kaip teisėjas, pretendentas į teisėjus bendrauja su žmonėmis. Visa tai ypatingai svarbu priimant sprendimą, ar žmogus gali dirbti teisėjo darbą“, - sakė D.Ulbinaitė.

Pasak jos, prezidentė priimdama sprendimus remiasi komisijos rekomendacijomis, tačiau su kiekvienu pasiūlytu kandidatu į teisėjus susitinka ir asmeniškai.E. Laurinaitis, paprašytas įvertinti faktą, jog yra teisėjų, turinčių daugiau nei milijonu litų įvertinto turto, sakė, kad komisija peržiūri ir pretendentų pateiktas turto deklaracijas.„Norėčiau pasižiūrėti, kur, kada ir kaip jų milijonai buvo sukaupti. Jei, pavyzdžiui, tai sutuoktinio firmos pinigai, o priklauso visai šeimai, kaip pagal mūsų įstatymus priklauso, tai aš visai nematau jokios problemos. Tačiau jeigu tai sukaupia pats žmogus, gaudamas tiktai atlyginimą teismo tarnautojo vietoje, tada man klausimų, be abejo, kiltų“, - sakė jis.

Atrankos komisija pataria ir padeda šalies vadovui skiriant į pareigas teisėjus, teismų vadovus, jų pavaduotojus ir skyrių vadovus.