Prezidentūra tvirtina, kad buvęs vidaus reikalų ministras ir krašto apsaugos viceministras į teisėjo pareigas negali būti grąžinamas, nes neatitinka „politinio neutralumo principo“.

BNS E. Misiūnas teigė kreipęsis į Prezidentūrą dėl atstatymo į teisėjus prieš pusantro mėnesio, tačiau oficialaus atsakymo raštu iki šiol nesulaukė.

Apie tai, kad jam teisėjo statusas nebus atkuriamas dėl politinio neutralumo kriterijaus, pasak E. Misiūno, telefonu jį informavo prezidento Teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė.

„Pirmiausia, tikrai reikalausiu, kad būtų atsakyta raštu, nes iš telefoninės teisės esame išaugę, kaip valstybė, ir Prezidentūra, kaip įstaiga. Tada pažiūrėsiu, kaip sudėlioti argumentai, nes tos teisinio neutralumo sąvokos mūsų teisėje nėra įtvirtintos – nei Konstitucijoje, nei Valstybės tarnybos ar Teismų įstatyme, nei statutuose“, – teigė jis.

„Turėsiu teisę apsispręsti, ar vis dėlto skųsti tokį požiūrį, tokią Prezidentūros nuomonę. Nes Teismų įstatyme aiškiai pasakyta, kad teisėjas neskiriamas tik jei jis netinkamas dėl reputacinių dalykų. O mano reputacija – aukščiausio lygio, neturėjau jokių net menkiausių šešėlių tiek būdamas ministru, tiek viceministru (...) Jei precedentas kuriamas, tegul precedentą kuria teismai. Tikrai neatmetu galimybės kreiptis į teismą“, – sakė E. Misiūnas.

Jei precedentas kuriamas, tegul precedentą kuria teismai. Tikrai neatmetu galimybės kreiptis į teismą.

Jis pabrėžia niekada nebuvęs jokios politinės partijos nariu, dalyvavęs rinkimuose į Seimą ne su „valstiečiais“, kurių anksčiau buvo skiriamas į politines pareigas, o savarankiškai.

Be to, siekia vėl grįžti į Vilniaus apylinkės teismą, o apylinkių teismuose, anot jo, „90 proc. bylų yra vagystės, smurtavimai, plėšimai“, t.y. jos nieko bendro neturi su galimais politiniais interesais, taip pat teisėjui visada yra galimybė nusišalinti ar būti nušalintam.

„Dėl tos teisinės tvarkos jei suformuos ar Lietuvos vyriausiasis teismas, o gal net Konstitucinis Teismas šiuo atveju – pažiūrėsime“, – pridūrė jis.

Prezidentūra BNS informavo, kad komentuoti „privataus asmens kreipimosi“ negali, tačiau nurodo, kad buvę teisėjai, pasukę į politiką ir vėliau norintys sugrįžti prie teisėjo darbo neatitinka „politinio neutralumo principo“.

„Asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę, minėtų kriterijų netenkina“, – tvirtinama Prezidentūros atsakyme BNS.

E. Misiūnas nuo 2016 metų gruodžio iki 2019-ųjų vasaros premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, tačiau atnaujinus valdančiąją koaliciją jo pareigas perėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

2019-ųjų spalį E. Misiūnas tapo krašto apsaugos viceministru, prieš tai mėnesį jis dirbo ministro Raimundo Karoblio patarėju.

Prieš tapdamas ministru E. Misiūnas metus dirbo teisėju Vilniaus apylinkės teisme.

Iki tapdamas teisėju, E. Misiūnas yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, dėstė tuometinėje Policijos akademijoje.