Seimo pritarimo sulaukęs kandidatas į generalinius prokurorus Ukmergės teisėjas 42 metų Evaldas Pašilis teigia žinąs visas prokurorų darbo puses, nors niekada šio darbo nėra nedirbęs. Jis taip pat vylėsi, kad nebus vadinamas „telefoniniu“ prokuroru.

Pirmiausia susipažins su kolektyvu

„Nesu dirbęs prokuroru, bet daugiau nei 15 metų dirbau darbą, labai tiesiogiai susijusį su prokurorų darbu. Tekdavo matyti visas puses to darbo. Manau, kad nesu visiškai iš šalies“, – antradienį Seime žurnalistams sakė E.Pašilis.

Parlamentarai per slaptą balsavimą pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui jį skirti generaliniu prokuroru. Už E.Pašilio kandidatūrą balsavo 106 parlamentarai, 11 buvo prieš, 10 susilaikė, šeši balsavimo biuleteniai sugadinti. Prieš tai du valstybės vadovės kandidatus Seimas buvo atmetęs.

E.Pašilis tvirtino nemanąs, kad yra pranašesnis už atmestus kandidatus – Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vadovę Editą Dambrauskienę. Anot jo, tiesiog toks buvo Seimo sprendimas.

Teisėjas teigė pirmiausia norįs susipažinti su prokuratūros kolektyvu, įvertinti situaciją ir tuomet spręsiąs dėl pirmųjų savo sprendimų.

„Visų pirma norėčiau susipažinti su kolektyvu, daug ką esu matęs tik iš televizoriaus ekrano, norėčiau įvertinti situaciją, negalima tik kalbėti iš Seimo tribūnos iš pradžių nesusipažinus su situacija“, – sakė kandidatas į generalinius prokurorus.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad prokuratūros sistemoje būtina užtikrinti skaidrumą – tiek atrenkant į tarnybą, tiek skatinant pareigūnus.

„Jeigu procedūros bus skaidrios, bus ir pasitikėjimas sistema tiek viduje, tiek išorėje“, – kalbėjo E.Pašilis.

Jis tvirtino turįs pamąstymų dėl savo komandos, tačiau pavardžių neatskleidė, teigdamas, kad prezidentės kompetencija skirti generalinio prokuroro pavaduotojus.

Paklaustas, kaip galėtų paneigti politikų nuogąstavimus, ar jis netaps prezidentės „telefoniniu“ prokuroru, E.Pašilis sakė su prezidente bendrausiąs laikydamasis įstatymų.

„Nenorėčiau, kad mane vadintų tuo, kuo jūs sakote“, – teigė jis.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

E.Pašilis turi 15 metų teisėjo darbo patirtį, savo karjerą jis pradėjo 1999 metais Ukmergėje. 2007–2012 metais buvo šio teismo pirmininkas.

Kandidatas teisininko kvalifikaciją įgijo Lietuvos policijos akademijoje ir Vilniaus universitete, dirbo Ukmergės rajono policijos komisariate Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos jaunesniuoju inspektoriumi, taip pat Mokesčių policijos departamento Vilniaus apskrities skyriuje Kvotos ir operatyvinės veiklos tarnybos inspektoriumi.

Tikisi vadovo savarankiškumo

Prokuratūros sistemos darbuotojai tikisi, jog naujasis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis bus nepriklausomas tiek formuodamas savo komandą, tiek įgyvendindamas būtinas reformas, sako Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys.

„Kaip įvardija daugelis, labai svarbus bus jo nepriklausomumas - kuo remiantis jis formuos savo komandą: ar turės visą laisvę pasirenkant personalijas, nes yra tam tikrų žmonių, kurie, aš manau, bandys daryti įtaką, kad būtų paskirti tam tikri žmonės (...). Galima jam palinkėti išlaikyti tvirtą stuburą - kad tai, ką deklaravo dėl prokuroro nepriklausomumo, kad tai ir išliktų“, - BNS antradienį sakė jis.

J.Rėksnys sako, kad po pirmųjų pokalbių naująjį Generalinės prokuratūros vadovą vertina teigiamai ir tikisi, kad E.Pašilis savo išsikeltus prioritetus įgyvendins. Prokurorai, pasak jo, tikisi, jog vadovas pirmiausia imsis prokurorų kvalifikacijos kėlimo, mokymo reformos, sieks tam pritraukti ne tik biudžeto, bet ir ES lėšų, taip pat atsisakys buvusio generalinio prokuroro Dariaus Valio priimtų „deklaratyvių rekomendacijų“, kurios esą iškreipia Baudžiamojo proceso kodekso esmę.

Prokurorų profesinės sąjungos vadovas, be kita ko, tikisi, kad formuodamas komandą E.Pašilis nepaskirs į vadovaujančius postus laikinai prokuratūrai vadovavusio Dariaus Raulušaičio paties D.Valio.

„Jie vykdydami reformą sukompromitavo ne tik prokuratūrą, save, bet ir pačią reformą, kurią bandė vykdyti. Buvo tam tikras nesusikalbėjimas, kada mes parodėme, kad prokuratūros bendruomenė tikėjosi ne reformos vardant reformos, o kad būtų išklausyti žmonės, išgrynintos problemos ir atlikta sisteminė reforma. Nes jei tik viena institucija bando reformuotis, tai veda prie neatsakingo požiūrio į valstybės lėšas ir į jų švaistymą“, - sakė jis.

Lėmė asmeninės savybės

Seimo pritarimą Ukmergės apylinkės teismo teisėjo Evaldo Pašilio paskyrimui generaliniu prokuroru galėjo lemti tiek jo asmeninės savybės, tiek pasikeitęs prezidentės Dalios Grybauskaitės elgesys, mano BNS kalbinti politologai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Alvidas Lukošaitis E.Pašilio pasirinkimą siejo su tuo, kad kandidatas sugebėjo palikti gerą įspūdį.

„Labai daug kas susiję ir su asmenybe ir tai iš karto matosi. Kai yra tokio lygio skyrimas ir tokio lygio pretendentai, kandidatai išeina į viešumą, drumzlės tuose diskursuose labai greitai pasimato – ar žmogiškos savybės, ar kompetencijos savybės, ar elementarus pilietinis susivokimas“, – BNS sakė A.Lukošaitis.

„Matau visumą ir ji yra žymiai gražesnė nei prieš tai buvusių (kandidatų)“, – pridūrė jis.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekano Algio Krupavičiaus vertinimu, šis kandidatas pasirinktas ir dėl pasikeitusios prezidentės taktikos parenkant kandidatą.

„Prezidentė elgėsi kitaip – bandė ieškoti dialogo. (...) Paskutiniame etape išryškėjo tai, kad prezidentė konsultavosi  su Seimo pirmininke, su premjeru. Antras veiksnys – kandidatas elgėsi tikrai racionaliai, labai tiksliai ir paliko nuosaikaus kandidato įspūdį“, – komentavo A.Krupavičius.

TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Seimo nariai suvokė situacijos rimtumą.

„Daugiau Seimo narių suvokė, kad tokia padėtis, kai Generalinė prokuratūra dirba be nuolatinio vadovo, kenkia šiai institucijai ir jos darbui. Galbūt toks suvokimas tapo stipresnis už norą žaisti tarpinstitucinės politikos žaidimus“, – sakė jis.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Ankstesnėms dviem prezidentės teiktoms kandidatūroms Seimas nepritarė. Pasak A.Lukošaičio, taip ilgai trukusios generalinio prokuroro paieškos buvo iš dalies nulemtos dabar esančios aukštų pareigūnų skyrimo tvarkos.

„Seimo, prezidento santykius skiriant aukštus valstybės pareigūnus, ar konstitucinio lygmens, ar žemesnio, visad būdavo sudėtingumų – dabar porą kartų pasikartojo dėl to paties pareigūno, o šiaip nieko ypatingo tame neįžiūrėčiau – turint tokią Konstituciją, tokią sistemą, ji labai dažnai įstringa dėl politinių priežasčių. Reikia tik atitinkamos konjunktūros ir galime tikėtis tokių situacijų“, – kalbėjo politologas.