Anot jų, kai kurie artimiausiam dešimtmečiui pirminiame Vyriausybės projekte iškelti siekiai švietimo sričiai apskritai yra utopiniai. Savo ruožtu politologai pasigenda prezidento Gitano Nausėdos indėlio formuojant susitarimo dėl švietimo projektą. Jų teigimu, Seimo rinkimams artėjant šalies vadovo dalyvavimas tokio pobūdžio projekto rengime būtų ir logiškas, ir naudingas.

Dalis projekto siekių – utopiniai

Vilniaus politikos analizės instituto direktorė, kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės buvusi vyriausioji patarėja švietimo klausimais Virginija Būdienė premjero pasiūlytą partijų susitarimo dėl švietimo projektą vertina dvejopai.

„Teigiamai vertinu dėl to, kad konkreti diskusija dėl švietimo yra labai geras dalykas. Ir ne tokia, kad viskas švietime blogai, bet konkrečiais punktais: dėl mokyklų skaičiaus, dėl mokytojų atlyginimų, dėl ikimokyklinio ugdymo paankstinimo“, – Eltai teigė V. Būdienė.

Visgi, pasak švietimo ekspertės, neigiamas premjero pateikto švietimo projekto aspektas yra tai, kad siūlomo susitarimo turinys yra pernelyg inžinerinis, o kai kurie jo siekiai – utopiniai.

„Neigiamai vertinu dėl to, kad man šitas projektas atrodo labai inžinerinis. Tokia naivi iliuzija juo skatinama, kad sumažinus mokyklų skaičių, sumažinus mokytojų skaičių stebuklingu būdu galima išspręsti visas švietimo problemas. Taip nebus. O kai kurie dalykai yra gan utopiniai“, – projekto trūkumus įvardino Vilniaus politikos analizės instituto direktorė.

Anot V. Būdienės, švietimo sistema nėra Rubiko kubas, kurį perėmus į valstybės rankas būtų galimas susukioti teisingai.

„Dauguma pasiūlymų yra gan inžineriniai, tarytum švietimo sistema būtų Rubiko kubas ir būtų galima perėmus į valstybės rankas, kaip siūloma antrame punkte, susukioti teisingai, o tada jau viskas vyks gerai. Taip nebūna“, – projekte pateiktais švietimo problemų sprendimo pasiūlymais abejojo ekspertė.

V. Būdienės teigimu, premjero pasiūlymas mokyklų tinklą laikinam laikotarpiui perduoti į valstybės rankas greičiausiai yra siekis stambinti mokyklas: uždaryti dalį mokyklų ir atleisti dalį mokytojų.

Dabar bandoma permesti ant visų partijų, kad jos visos dabar bus atsakingos ir visos to imsis. Man šiek tiek panašu ir į valdančiųjų priešrinkiminį triuką.

„Todėl pasiūlymas, kad aukštesnės pakopos ugdymą vykdančias mokyklas reikėtų ribotam laikotarpiui perduoti valstybės pavaldumui, rodo, kad per tą ribotą laikotarpį kažkas bus padaryta. Greičiausiai tai bus mokyklų stambinimas, nes ką daugiau pajėgtų padaryti visas gimnazijas perėmusi valstybė“, – sakė V. Būdienė.

Švietimo ekspertė akcentuoja, kad projekte yra pateikiama ir daugiau utopinių siekių, pavyzdžiui, iki 2025 metų didinti vaikų skaičių ikimokyklinėse ugdymo įstaigose iki 95 proc.

„Per penkerius metus nuo 75 proc. iki 95 proc. (padidinti – ELTA) vaikų, kurie yra ikimokyklinio ugdymo, skaičių. Tai reikštų, kad reikia kaimo vietovėse ikimokyklinį ugdymą iš esmės sukurti“, – siekio realumu abejojo Vilniaus politikos analizės instituto direktorė. Ji taip pat akcentavo, kad projekte trūksta ir finansinių paskaičiavimų šiems siekiams įgyvendinti.

V. Būdienės įsitikinimu, premjero partijoms pateiktas švietimo susitarimo projektas yra priešrinkiminis triukas, daromas suvokiant, kad per kadenciją žymesnių teigiamų pokyčių švietimo srityje nepavyko pasiekti.

„Dabar bandoma permesti ant visų partijų, kad jos visos dabar bus atsakingos ir visos to imsis. Man šiek tiek panašu ir į valdančiųjų priešrinkiminį triuką“, – teigė V. Būdienė.

Švietimo ekspertė primena, kad Vyriausybė kažkodėl yra užmiršusi savo paskelbtas šešias struktūrines reformas, tarp jų ir švietimo, nacionalinę pažangos programą bei švietimo strategiją iki 2022 metų.

„Šita Vyriausybė yra paskelbusi šešias struktūrines reformas, tarp jų ir švietimo, tai kodėl jau jos nebetinka, ten yra panašių dalykų. Taip pat dabar yra kuriama Nacionalinė pažangos programa (NPP), kurioje ir kitokie rodikliai numatyti švietimui, niekas jos kol kas neatšaukė... Švietimo strategija iki 2022 metų, į kurią niekas nežiūri: kas gi ten buvo parašyta ir kas įgyvendinta, o kas ne“, – kalbėjo švietimo ekspertė.

Premjero pateiktas pasiūlymas yra instrumentas rinkiminiam tikslui pasiekti

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis teigia, kad premjero pateiktas partijų susitarimo projektas dėl švietimo, kaip ir bet kuris prieš rinkimus vykdomas veiksmas, yra sąlygotas rinkiminių interesų.

„Kiekvienas prieš rinkimus vykdomas veiksmas iš esmės yra sąlygotas rinkiminio intereso. Todėl kalbant apie tai, kad kažkokia politinė partija siūlo visiems bendrą susitarimą, formuoja tokią situaciją, kuomet visuomenei bus pateikta, kad štai ši partija sugebėjo sujungti visas prieštaraujančias nuomones“, – kalbėjo politologas.

Pasak L. Bielinio, prieš rinkimus tokius siūlymus turėtų teikti tik nesuinteresuoti asmenys, pavyzdžiui, prezidentas.

„Tą daryti turėtų nepriklausomi arba rinkimuose nesuinteresuoti asmenys. Iš esmės tai precedento prerogatyva šiandien. (...) Šiandien, manyčiau, visiškai neutraliai ir tuo pačiu efektingai skambėtų net prezidento teikimas tokios problemos sprendimui arba visuomenininkų. Tada būtų galima suprasti, kad iš tiesų siekiama realaus tikslo“, – sakė L. Bielinis, pabrėždamas, kad šis S. Skvernelio pasiūlymas yra instrumentas rinkiminiam tikslui pasiekti.

Profesoriaus nuomone, bent jau artimiausiu metu premjero pateiktas partijų susitarimo projektas dėl švietimo nebus įgyvendintas, nes prieš bet kokį susitarimą visų pirma reikėtų ilgai diskutuoti, tartis su specialistais.

„Dėl to turi būti labai rimtai diskutuojama ir pirmoje eilėje reikia paklausti ne politikų, o specialistų: pedagogų, psichologų, galbūt vadybininkų, kurie susieti vienaip ar kitaip su švietimu. Jų mintys ir jų pasvarstymai, ko gero, turi būti esminiai dalykai. Juos turi išgirsti ne atskira politinė partija, o tas, kas gali suvienyti, nekreipdamas dėmesio į rinkimus. Tai padaryti gali prezidentas“, – teigė L. Bielinis.

Partijų susitarimas dėl švietimo yra reikalingas

Savo ruožtu VDU docentas Andžejus Pukšto laikosi kiek kitokios nuomonės ir teigia, kad premjero pateikto projekto nereikėtų skubėti vertinti kaip rinkiminės kampanijos dalies.

„Dabar visos politinės iniciatyvos, visi projektai likus pusmečiui iki parlamentinių rinkimų yra traktuojami kaip rinkiminės kampanijos dalis. Aš manyčiau, kad tai nėra labai geras požiūris, nes švietimo ir mokslo raida bei didelė krizė, kuri yra šitoje srityje, reikalauja viršpartinio susitarimo ir perspektyvinio požiūrio“, – sakė A. Pukšto.

Politologas akcentuoja, kad premjero pateikto dokumento reikalingumas nekelia abejonių, tačiau, kita vertus, pabrėžė jis, projekte pateiktus atskirus punktus galima keisti ir kritikuoti.

„Tokiems viršnacionaliniams, viršpartiniams susitarimams visada yra geras laikas, ir tai rodo mūsų visos politinės scenos brandos stoką. Be abejo, galima kritikuoti, galima siūlyti kažkokią alternatyvą, bet, kad toks dokumentas yra reikalingas nekyla visiškai jokių abejonių“, – patikino VDU docentas.

Visgi, anot A. Pukšto, į švietimo susitarimo projekto formavimą turėtų aktyviau įsitraukti ir prezidentas. VDU docentas įsitikinęs, kad G. Nausėda turėtų parodyti didesnę lyderystę švietimo srityje.

„Turėtų ir prezidentas labai aktyviai įsijungti. Kol kas, atvirai sakant, aš pasigendu iš Prezidentūros balso dėl švietimo ir mokslo vizijos“, – teigė politologas.