Aplinkos ministerijos (AM) atstovai teigia, kad nors yra teritorijų, kur vilkų suskaičiuoti neįmanoma, apskaitos neatšauks.

Blogos oro sąlygos

Kaip tik vasario 7 ir 10 d. visoje šalyje skaičiuojama, kiek Lietuvos miškuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – gyvena vilkų ir lūšių.

Neaišku, ką jie šiemet suskaičiuos. Jei šiaurinėje Lietuvos dalyje neseniai pasnigo, tai pajūryje ir Vidurio Lietuvoje sniego yra tik kai kur ir jis suledėjęs. Esant tokiam sniegui neįmanoma nustatyti gyvūnų skaičiaus. Manau, šiemet apskaita bus netiksli.

Kaip numato Vilko apsaugos planas, šios populiacijos dydis ir paplitimas šalyje turi būti vertinamas kasmet pagal šių gyvūnų apskaitos rezultatus. Paprastai apskaita atliekama registruojant jų pėdsakus sniege, todėl jai reikia atitinkamų oro sąlygų. Skaičiuojama du kartus – antrą kartą po kelių dienų. Pernai vilkai pagal pėdsakus neskaičiuoti, nes nebuvo sniego. 2015-aisiais suskaičiuoti 292 vilkai.

Kaip LRT.lt teigė buvęs aplinkos viceministras L. Jonauskas, nepaisant to, kad didžiojoje Lietuvos dalyje nėra sniego, vilkų apskaita vykdoma.

„Neaišku, ką jie šiemet suskaičiuos. Jei šiaurinėje Lietuvos dalyje neseniai pasnigo, tai pajūryje ir Vidurio Lietuvoje sniego yra tik kai kur ir jis suledėjęs. Esant tokiam sniegui neįmanoma nustatyti gyvūnų skaičiaus. Manau, šiemet apskaita bus netiksli. Aplinkos ministras turi stabdyti vilkų apskaitą. Reikėjo tos apskaitos nevykdyti, nes skaičiai bus iškreipti“, – sako L. Jonauskas.

Jo žodžiais, Vilko populiacijos valdymo planas numato, kad, jei neįmanoma suskaičiuoti vilkų ir nėra sniego, medžioklei galima duoti tokią pačią kvotą, kokia buvo ankstesniais metais.

Aplinkosaugos ekspertas sako, kad reikia tobulinti vilkų skaičiavimo metodiką. „Praėjusių metų pabaigoje Aleksandro Stulginskio universitetas parengė naują vilkų apskaitos metodiką, kuri leistų suskaičiuoti vilkus net ir neiškritus sniegui“, – tikina L. Jonauskas. Pasak jo, pati tiksliausia ir brangiausia apskaita būtų pagal šeimynas.

„Visiems labai aišku, kad vilkai negyvena išsimėtę visoje Lietuvos teritorijoje – jie gyvena šeimomis, atskirose teritorijose. Medžiodami jie migruoja, gali nueiti dešimtis kilometrų, bet iš esmės gyvena ta pati šeima. Reikėtų skaičiuoti šeimomis ir turėtume tikslų skaičių. Aišku, gyvūnams neegzistuoja pasienis: jei nėra tvoros, drąsiai iš kitų šalių ateina į Lietuvos teritoriją, šiek tiek pabūna ir grįžta atgal“, – LRT.lt komentavo L. Jonauskas.

AM: apskaita vykdyta ne visur

AM Miškininkystės skyriaus vyr. specialistas Zbignevas Glazko LRT.lt teigė, kad vilkų apskaita yra vykdoma, nors kai kuriose teritorijose vilkų suskaičiuoti nepavyko.

„Šiandien antroji diena, kai vykdoma vilkų apskaita. Nepavyko gal tik pačiame pakrašty – Kretingos, Mažeikių ir Pakruojo miškų urėdijose suskaičiuoti, nes nebuvo sniego dangos ir nebuvo įmanoma pamatyti vilkų pėdsakų. Visose kitose urėdijose apskaita vyko. Vienur pasnigo daugiau, kitur – mažiau. Švenčionėliuose buvo apskritai idealios sąlygos – yra sniego ir gerai matomi pėdsakai. Taigi kategoriškai teigti, kad apskaita yra beprasmė – tikrai negalima“, – kalbėjo Z. Glazko.

Kol kas apibendrintų duomenų, kiek Lietuvoje gali lakstyti vilkų, dar nėra. Visos urėdijos informaciją pateiks Generalinei miškų urėdijai. Duomenys bus sisteminami ir tada sprendžiama, ar turima informacija yra patikima ir ar jos užtenka. Tai gali užtrukti iki mėnesio. „Prieš keletą metų apskaita taip pat vyko tik dalyje šalies teritorijos. Vėliau mokslininkai perskaičiavo visai teritorijai“, – prisimena Z. Glazko.

Kiek apytiksliai šalies miškuose dabar galėtų būti vilkų? „Tikimės, kad vilkų populiacija bent nesumažėjo. Tai, kad teoriškai motina atsiveda penkis jauniklius, dar nereiškia, kad tiek išgyvena ir sulaukia pavasario, nes dažniausiai išgyvena 1–2“, – kalbėjo AM Miškininkystės skyriaus vyr. specialistas Z. Glazko.