„Kaip žinome, užsikrėtimų skaičius auga. Nors vakar ir šiandien dieninių atvejų skaičius nukrito, bet taip paprastai būna savaitės pradžioje, o savaitgalį vėl išauga. Iki šiol ilgą laiką jau savaitgaliais kyla aukštyn. Todėl padėtis nėra gera. Efektyvaus viruso reprodukcijos dydžio kitimas irgi nėra džiuginantis. Jeigu jis yra žemiau vieno, tai epidemija slopsta, jeigu daugiau vieneto, tai epidemija auga“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė Energetikos instituto fizikas modeliuotojas Algis Džiugys.

„Jis dabar laikosi 1,18-1,17, tai yra pakankamai daug. Ir jeigu prognozuotume padėtį, kurią dabar turime, tai ligonių skaičius turėtų augti“, – pridūrė jis.

Ekspertas taip pat teigia, kad prezidentui buvo pateiktos sumodeliuotos dviejų rūšių prognozės. Pasak A. Džiugio, vienas pateiktas scenarijus buvo daugiau pesimistinis, siekiant prognozuoti, kiek potencialiai gali būti hospitalizuojamų ligonių ligoninėse dėl COVID-19.

Pagal niūriausias prognozes, turėtų būti apie 3300 ligonių, kai šiandien turime 2372, tai reiškia, per dvi–tris savaites išaugtų tūkstančiu tas skaičius.

„Gavome (prognozę – ELTA), kad sausio viduryje, pagal niūriausias prognozes, turėtų būti apie 3300 ligonių, kai šiandien turime 2372, tai reiškia, per dvi–tris savaites išaugtų tūkstančiu tas skaičius. Atitinkamai ligonių, kuriems reikėtų deguonies kaukių, būtų apie 1800, o ventiliacijos aparatų reikėtų apie 165“, – informavo ekspertas.

Pasak A. Džiugio, antra prognozių dalis buvo skirta panagrinėti scenarijus, kaip gyventojai laikytųsi karantino sąlygų.

„Pati optimistiškiausia prognozė, kai gyventojai pakankamai sąžiningai laikosi anksčiau įvesto karantino ir dabar, kurį įveda Vyriausybė. Tai užsikrėtimų skaičius turėtų pradėti kristi ir sausio pabaigoje mes turėtume nuo 1000 iki 1500 atvejų“, – sakė ekspertas.

„Bet jeigu laikomasi būtų nepakankamai ir, negana to, tarp švenčių žmonės gana intensyviai bendrautų tarp šeimų, tai sausio mėnesio viduryje turėtume vėl piką užsikrėtimų – iki 2500 dieninių atvejų“, – pridūrė jis.

Visgi ekspertas akcentavo, kad gyventojų mobilumo analizė, gaunama iš „Google“, rodė neigiamas tendencijas.

Toks įspūdis, jeigu visur kitur nei linksmintis, nei bendrauti negalima, tai nors parduotuvėse pabūsime ir ten pasižiūrėsime į žmones.

„Žmonės, aišku, jau mažiau apsipirkinėjo ne maisto parduotuvėse, mažiau buvo darbe, daugiau namuose leido laiko, tačiau labiau naršė po maisto parduotuves. Toks įspūdis, jeigu visur kitur nei linksmintis, nei bendrauti negalima, tai nors parduotuvėse pabūsime ir ten pasižiūrėsime į žmones“, – kalbėjo jis.

Viskas priklausys nuo to, ar gyventojai laikysis karantino ribojimų

Savo ruožtu Sveikatos ekspertų tarybai priklausantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas akcentuoja, kad tai, ar A. Džiugio pateiktos prognozės pasitvirtins, labiausiai priklausys nuo to, ar gyventojai laikysis karantino ribojimų.

„Manau, kad prognozės yra labai tikėtinos. Bet visos prognozės atsiremia į labai paprastą faktorių, t. y., kaip visuomenė laikysis karantino taisyklių. Tai bus tas esminis faktorius, kuris leis toms prognozėms išsipildyti. Pagal dabartinį mūsų spėjimą (...), mes manome, kad vis dėlto ženkli dalis žmonių karantino laikysis ir jis bus sėkmingas. Mes prognozuojame, kad atvejų skaičius mažės“, – savo nuomonę išsakė jis.