Naujoji Vyriausybė dar turi laiko ir galimybių prašyti eurą Lietuvoje įvesti jau nuo kitų metų. Po kelių savaičių valdžia įvertins, ar Lietuva tikrai atitinka visus valiutos keitimo kriterijus.

Yra papildomų kriterijų

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius šiomis dienomis vėl pakartojo, kad realiausia bendrosios Europos valiutos įvedimo Lietuvoje data – 2015-ieji.

Kita vertus, premjeras neneigė, kad dabar laukiama galutinių praėjusių metų ekonominių ir finansinių rezultatų, kurie formaliai gali parodyti, jog Lietuva gali tikėtis euro ir anksčiau – jau nuo 2014-ųjų. "Sausio pabaigoje ir vasario pradžioje matysime visus rezultatus ir tada galėsime juos įvertinti", – sakė ministras pirmininkas.

Anot premjero, ES dabar griežčiau vertina šalis, pageidaujančias įsivesti eurą. Esą be pagrindinių kriterijų, kuriuos turi atitikti kandidatė, įvesta ir papildomų.

Pagrindiniai vadinamieji Mastrichto kriterijai, kuriuos turi atitikti eurą įsivesti pretenduojanti valstybė, yra tokie: biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, valstybės skola – ne daugiau kaip 60 proc. BVP bei turi būti atitinkamas infliacijos lygis.

Be to, pasak A.Butkevičiaus, žiūrima ir kitų kriterijų, pavyzdžiui, koks yra šalies einamosios sąskaitos deficitas.

Problemos dėl infliacijos

"Problemų galime turėti tik dėl infliacijos. Ji gali viršyti nustatytąsias normas, nes Lietuvoje brangsta elektra, dyzelinas, kiti produktai", – užsiminė premjeras.

Pasak jo, Vyriausybė galbūt galėtų imtis tam tikrų dirbtinių priemonių, kurios numuštų kainas, ir taip bent laikinai sumažintų infliaciją. "Tačiau Europos Komisija akylai stebi padėtį visose šalyse ir labai neigiamai vertina kiekvieną tokį sprendimą, kuris gali turėti įtakos kainų lygiui. Paprastai žiūrimi ne tik turimi infliacijos rezultatai, bet ir jos perspektyvos, tai yra, kaip kainos gali keistis artimiausioje ateityje", – sakė Vyriausybės vadovas ir leido suprasti, kad, net jeigu infliacijos lygis tinkamas, bet kainų augimo perspektyvos būtų neigiamos, Europos Komisija vargu ar sutiktų, jog ta valstybė būtų priimta į euro zoną.

A.Butkevičius tvirtino, kad sausio pabaigoje ir vasario pradžioje Vyriausybė įvertins, kokia yra padėtis dėl to, kaip Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus. Neneigiama, kad tuo atveju, jeigu visi rodikliai ir perspektyvos būtų geros, Lietuva formaliai galėtų pasinaudoti galimybe prašyti jau nuo kitų metų pradžios įsivesti eurą.

Tiesa, premjeras nelabai tiki tokia galimybe, nors ir užsimena, kad būtų gerai eurą įsivesti kartu su Latvija, kuri ketina tai padaryti nuo 2014-ųjų pradžios. "Tačiau manau, kad mums bus realiau tai padaryti nuo 2015 m. Tai pasakiau ir neseniai susitikęs su Lietuvos komercinių bankų atstovais. Jie labai domisi šiuo klausimu ir nuolat jį kelia", – kalbėjo A.Butkevičius.

Galiojantys grafikai leidžia Lietuvai iki šių metų vasario pabaigos apsispręsti, ar kreiptis į Europos Komisiją ir Europos centrinį banką, kad šie parengtų pranešimus apie Lietuvos pasirengimą jau nuo 2014 m. litą pakeisti euru.

Jeigu toks prašymas atsirastų, Europos Komisija ir Centrinis bankas du mėnesius rengtų pranešimą apie Lietuvos pasirengimą, ekonomikos ir finansų būklę. Gegužės viduryje būtų paskelbtas šių dviejų Europos institucijų verdiktas. Jeigu jis būtų teigiamas, iki liepos būtų priimti visi būtini teisiniai sprendimai dėl Lietuvos įstojimo į euro zoną nuo 2014 m. sausio 1 d.

A.Butkevičius kol kas negalėjo pasakyti, ar tikrai Lietuvos Vyriausybė jau vasarį kreipsis į ES institucijas dėl euro įvedimo. Tačiau, anot premjero, "situacija bus įvertinta ir bet kuriuo atveju bus parengta euro įsivedimo programa".

Valdančiojoje koalicijoje vyrauja skeptiškos nuomonės dėl skubėjimo įsivesti bendrąją Europos valiutą. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Remigijus Žemaitaitis yra pareiškęs: "Geriau ilgiau pabūti baltomis varnomis, negu likti be kelnių, stengiantis neatsilikti nuo estų ir latvių. Žiūrėkime, kas naudingiausia mūsų žmonėms ir valstybei. Ką laimėsime eurą įsidėję į kiaurą kišenę?"