„Šis EK sprendimas ne tik labai svarbus, tačiau jis patvirtina ir tai, kad Lietuvos pastangos suvaldyti neteisėtos migracijos krizę yra matomos ir vertinamos tarptautinės bendruomenės. Mūsų tikslas – stipresnė ir saugesnė Lietuvos, o kartu ir ES išorės siena“, – pranešime teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak ministerijos, lėšos galės būti skirtos sienos stebėjimo įrangai – sraigtasparniams modernizuoti, bepiločiams orlaiviams, naktinio matymo, pirštų atspaudų skenavimo įrangai ir kt. EK, priimdama sprendimą, pažymėjo, kad vertina Lietuvos pastangas suvaldyti neteisėtos migracijos krizę pasienyje su Baltarusija.

Mūsų tikslas – stipresnė ir saugesnė Lietuvos, o kartu ir ES išorės siena.

VRM duomenimis, Lietuvos pasieniečiai, pasitelkę modernią įrangą, šiuo metu kontroliuoja maždaug 61 proc. ES išorės sienos (visa siena su Rusija ir apie 38,6 proc. sienos su Baltarusija). Taip pat sekama visa daugiau kaip 119 kilometrų ilgio jūros siena. Iš viso Lietuva yra atsakinga už bemaž 1,1 tūkst. kilometrų ES išorinės sienos, iš jų 679 kilometrai yra siena su Baltarusija.

Planuojama, kad 2022 metais tokios pat modernios sistemos bus įdiegtos visame sienos su Baltarusija ruože.

Jau anksčiau, rudenį, EK Lietuvai skyrė 42 mln. eurų skubios paramos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.