Teisininkai abejoja, ar iš parlamentaro gali būti atimtas mandatas paprastu Seimo nutarimu, o ne sudėtingos ir ilgos apkaltos būdu. Pirmuoju tokiu būdu mandato netekusiu parlamentaru gali tapti Egidijus Vareikis.

Pakaktų paprastos daugumos

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) vadovas Algimantas Salamakinas įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma parlamentaro E.Vareikio mandatą pripažinti nutrūkusiu.

A.Salamakinas įvykdė EPK trečiadienio posėdyje priimtą sprendimą parengti tokį projektą. Etikos sargai konstatavo, kad E.Vareikis pažeidė Konstitucijos ir Seimo statuto draudimą neužsiimti veikla, nesuderinama su parlamentaro mandatu.

"Neatsisakius darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, E.Vareikio Seimo nario įgaliojimus pripažinti nutrūkusiais", – rašoma nutarimo projekte.

Toks nutarimas galėtų būti priimtas Seimo posėdyje paprasta parlamentarų balsų dauguma, net nesurengus E.Vareikiui apkaltos.

Įspėjo Seimo pirmininkę

Teisininkai labai skeptiškai vertina tokio griežto nutarimo priėmimą paprasta balsų dauguma. Seimo Teisės departamento specialistai jau įspėjo parlamento vadovę Irena Degutienę, kad jie tikriausiai neigiamai įvertins A.Salamakino projektą ir pripažins jį galinčiu prieštarauti Konstitucijai.

Išvadas dėl šio nutarimo Seimo teisininkai turėtų pateikti artimiausiu metu. Iki to laiko jie nekomentuoja EPK sprendimo dėl E.Vareikio ir įregistruoto nutarimo projekto.

Apie skeptišką Seimo teisininkų nuomonę I.Degutienė vakar ryte informavo didžiausią parlamente Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją, kuriai priklauso ir E.Vareikis.

Gavę teisininkų išvadą Seimo nariai spręs, ar jai pritarti. Jeigu bus pripažinta, kad išvada teisinga, nutarimas dėl mandato atėmimo iš E.Vareikio nebus priimamas. Tačiau jeigu teisininkų nuomonė bus atmesta, parlamentarai balsuos dėl nutarimo priėmimo ir galbūt jį priims.

Kada tai galėtų atsitikti, kol kas nežinoma, nes šis klausimas dar neįrašytas į Seimo posėdžių darbotvarkę.

Būtina apkalta

Konstitucinės teisės specialistas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Vytautas Sinkevičius abejojo, ar galima parlamentaro mandatą atimti nutarimu, priimtu paprasta Seimo narių dauguma.

Komentuodamas E.Vareikio atvejį V.Sinkevičius užsiminė, kad šis Seimo narys kaltinamas ne sutartiniais darbo santykiais su kita darboviete, kas galėtų tapti pretekstu priimti sprendimą dėl mandato pripažinimo negaliojančiu, bet galbūt neteisėto atlygio už skaitytas paskaitas gavimu. "Todėl galbūt galima kelti klausimą, ar Seimo narys nesulaužė duotos priesaikos. O tai galima konstatuoti tik per apkaltos procesą", – sakė konstitucinės teisės specialistas.

Jis priminė, kad kaltinimus dėl Konstitucijos ar duotos priesaikos sulaužymo gali patvirtinti tik KT.

V.Sinkevičius spėjo, kad Seimo teisininkai bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas atkreips Seimo narių dėmesį į šias abejones, o parlamentarai jas išgirs ir nepadarys konstituciškai neapgalvotų sprendimų.

Gali kreiptis į teismą

A.Salamakinas gina savo ir EPK poziciją tvirtindamas, jog tiesiogiai taikant Konstitucijos nuostatas Seimas turi teisę ir be apkaltos proceso priimti sprendimą dėl parlamentaro įgaliojimų nutraukimo, kai nustatoma, kad jis neatsisakė veiklos, nesuderinamos su mandatu. "Kai faktas nustatomas ir įrodomas, pakanka priimti nutarimą", – mano EPK vadovas.

Kita vertus, A.Salamakinas sutiko, kad dabartiniame Seimo statute nėra tiksliai surašyta, kaip derėtų elgtis tokiais atvejais.

Neatmetama, kad jeigu Seimas vis dėlto priims A.Salamakino teikiamą projektą dėl mandato atėmimo iš E.Vareikio, ši byla pasieks teismą ar netgi KT. Pats E.Vareikis kol kas atsisako komentuoti galimybę teisme ginti savo įgaliojimus. "Nenorėčiau komentuoti, kas būtų, jeigu būtų. Jeigu bus priimtas tas nutarimas, tada ir žiūrėsiu, ką daryti", – pareiškė jis.

EPK pirmininkas A.Salamakinas pabrėžė, kad "galbūt būtų neblogai, jeigu KT anksčiau ar vėliau pasisakytų, kaip derėtų elgtis tokiais atvejais". Tačiau tam, anot komisijos vadovo, pirmiausia reikėtų priimti atitinkamą Seimo nutarimą, kuris ir galėtų būti apskųstas KT.

Vedė seminarus ir gavo atlygį

E.Vareikis šių metų birželį ir rugsėjį vedė Viešojo administravimo instituto organizuotus seminarus ir už tai gavo piniginį atlygį.

Tiesa, E.Vareikis institutui grąžino gautą atlyginimą už vestus seminarus. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad parlamentaras tai padarė tik tuomet, kai etikos sargai susidomėjo šiuo atveju. 2009 m. E.Vareikis jau buvo įspėtas dėl paskaitų skaitymo ir pinigų paėmimo. Jis tai darė Seimo nario darbo metu, nedalyvaudavo Užsienio reikalų komiteto, kurio narys yra, posėdžiuose.

Pagal Konstituciją ir įstatymus Seimo narys negali gauti pinigų iš jokios papildomos veiklos, nebent tai būtų kūrybinė veikla arba darbas ministru ar Vyriausybės vadovu. Konstitucijoje, be kita ko, numatyta, kad "Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis".

Kabo ir M.Adomėnas

Dėl panašių kaltinimų Seimo nario mandatą gali būti bandoma atimti ir iš kito konservatoriaus Manto Adomėno.

Tačiau Seimo teisininkai jau neigiamai įvertino įregistruotą nutarimo projektą dėl M.Adomėno. "Jo nuostata, kurioje siūloma konstatuoti juridinį faktą, kad "Seimo narys M.Adomėnas neatsisakė darbo Demokratinės politikos institute" nėra pagrįsta Seime, jo komitete ar komisijoje atliktu tyrimu ir jo metu priimta išvada, kurios pagrindu Seimas galėtų nurodytą juridinį faktą konstatuoti ir pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais", – teigė Seimo Teisės departamento specialistai.

Todėl nutarimo dėl M.Adomėno įgaliojimų nutraukimo projektą teisininkai įvertino kaip "galintį neatitikti Konstitucijos".